Pagėgiai

Paggiai (vok. Pogegen, 1943 Ordenswalde), miestas, apskrities ir parapijos centras Nemuno dešiniajame krante, 6 km į šiaurę nuo Tilžės. Šiaurvakarinėje pusėje Dinkių giria, vakaruose – Būbliškės miškas, pietuose – Pagėgių kalnas (37,6 m aukščio kalva) ir Pagėgių ežeras (senvagė Nemuno deltoje). Nuo seno gyventoje vietovėje likęs IX–XII a. senkapis, rasta bronzos amžiaus dirbinių. Minėti 1307, 1349 veld Gygen, 1669 Pagėgė. Ilgai gyvavo kaip kaimas Nemuno slėnyje prie Gėgės upės. 1785 karališkajame žemdirbių kaime buvo 39 ugniakurai. Tuomet Pagėgiai priklausė Įsruties apskrities Būbliškės valsčiui, Tilžės parapijai, 1815 priklausė Tilžės apskričiai, mišriame kaime buvo 43 ugniakurai, gyveno 246 gyventojai. 1848–1853 aukštesnėje terasoje šiauriau kaimo nutiestas plentas Tilžė–Mikytai–Šilutė–Klaipėda, 1866–1875 geležinkelis Tilžė–Klaipėda, ties Pagėgiais pradėtas kurti stambus geležinkelio mazgas su stotimi ir kitais pastatais. 1871 buvo 58 gyvenamieji pastatai, gyveno 613 gyventojų (tarp jų 15 katalikų). 1905 Pagėgiai valdė 891 ha žemės, buvo 97 gyvenamieji pastatai, gyveno 698 gyventojai (tarp jų 14 katalikų). Tuomet Pagėgiai priklausė Tilžės parapijai, Būbliškės valsčiui. 1905–1906 nuo Pagėgių nutiestas geležinkelis iki Lauksargių, nuo 1902 siaurieji geležinkeliai į Mikytus, Tilžę ir Smalininkus, dar išplėstas geležinkelio mazgas. Iki Mikytų atvažiuodavo miesto tramvajai iš Tilžės. 1912 gyveno 690 žmonių, veikė geležinkelio stotis, pašto, telegrafo ir telefono skyriai, užeiga, restoranas, gyvulių supirkimo bendrovė, žvyro karjerai, 2 kalvės, Gg. Kraginingo sūrinė, kepykla, aludė. Dirbo stiklius H. Beldzas, krepšių pynėjai Chr. Brožaitis (Brozeit) ir Chr. Degenus, siuvėjas Viluvaitis (Willuweit), stalius D. Kenklys (Kenklies) ir kiti amatininkai. Veikė lietuvių jaunimo Rūtos draugija. 1914–1915 ties Pagėgiais vyko Pirmojo pasaulinio karo veiksmai. Pagal Versalio taikos sutartį Klaipėdos kraštą atskyrus nuo Vokietijos jo rytinėje dalyje sudaryta nauja apskritis su centru Pagėgiuose – svarbiame transporto mazge. Gyvenvietė pradėjo sparčiau augti. Pagėgių plėtra dar paspartėjo nuo 1923, Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos. Iš Didžiosios Lietuvos atsikėlė gyventi daug tarnautojų, įvairių įstaigų darbuotojų. 1925 Pagėgių (Pajėgių) kaimas valdė 1259 ha žemės, gyveno 1404 gyventojai. Valsčiaus centras tebebuvo Būbliškėje, teismas Šilutėje, policija ir parapija Piktupėnuose; Pagėgiuose veikė tik mokykla ir geležinkelio stotis. Palaipsniui svarbiausios įstaigos buvo sukeltos į naująjį Lietuvos apskrities centrą. Pastatyta daug gyvenamųjų namų, naujų pastatų administracinėms ir kitoms įstaigoms. Pvz., pagal Adomo Brako ir kitus projektus pastatyti Donelaičio gimnazijos, Tautinio lietuvių banko ir kiti statiniai, derinantis prie krašto architektūros ir etnokultūros tradicijų. Buvo kuriamas nemažas miestas su plačiomis gatvėmis, anuomet moderniais, bet krašto dvasiai tinkamais pastatais. Nuo 1926 garsėjo Pagėgių lietuvių choras, veikė Santaros skyrius, turėjęs knygyną, šaulių būrys su orkestru ir kitais padaliniais. Pastatyta moderni didelė katalikų bažnyčia (Pagėgių katalikų parapija), kuklesnė evangelikų liuteronų bažnyčia (Pagėgių parapija). Veikė 3 bankai, medicinos įstaigos, muitinė, pasienio, saugumo ir vietinės policijos įstaigos, paštas, mokyklos (Pagėgių lietuvių gimnazija, lietuvių mokyklos Pagėgių apskrityje), 1936 pastatyta salė, administracijos įstaigos, Lietūkio skyrius. Prie H. Brožaičio restorano stotyje buvo didelis sodas draugijų šventėms. Svarbi vieta buvo miesto turgus; Pagėgių augimą skatino arklių turgus, pasienio prekyba su Tilže, kontrabanda. 1938 gyveno 4000 žmonių. Ekonominį klestėjimą liudijo žemės kainos: 1938 apylinkėse 1 m² žemės kainavo 0,5–1 Lt, Pagėgių centre net 8, vilų kvartale 3–5 Lt. Spartus naujojo miesto vystymasis sulėtėjo 1939 kovo mėn. Klaipėdos kraštą užėmus naciams, o ypač 1939 rugsėjį panaikinus pačią Pagėgių apskritį, likvidavus buvusias apskrities ir kitas įstaigas. 1941 pradėjus repatriaciją į Vokietiją iš SSRS okupuoto Pabaltijo Pagėgiuose veikė perkėlimo štabas, kur dirbo nacių ir sovietiniai pareigūnai bei kariškiai. Kartu su etniniais vokiečiais nuo sovietinio režimo bėgo ir daug mažlietuvių, atsidūrusių SSRS zonoje. Iš viso per Pagėgius iš Didžiosios Lietuvos pasitraukė 50 652 žmonių su 3850 vežimų, gyvuliais ir manta. 1943 naciai gyvenvietę pavadino Ordenswalde. Naujojo miesto fragmentai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metais (pvz., buvo apgriauta katalikų bažnyčia). Nebaigtas statyti miestas nugyventas sovietinės okupacijos metais (pvz., iš Karaliaučiaus krašto atvežti kolonistai padėjo nugriauti didžiąją katalikų bažnyčią). Nykstant seniesiems pastatams Pagėgius darkė naujieji standartiniai pastatai, įvairūs pertvarkymai. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, o ypač įkūrus Pagėgių savivaldybę, gyvenvietė atsigauna.

L: Purvinas M., Purvinienė M. Pagėgiai // Statyba ir architektūra, 1998,

Martynas Purvinas

Iliustracija: Pagėgių pašto antspaudas, 1925 VI 15 / Iš Silvestro Žulpos rinkinio

Iliustracija: Vytauto Didžiojo paveikslo pristatymas Pagėgiuose / Iš knygos „Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumas 1430–1930“

Iliustracija: Pagėgių skautai važiuoja į Tauragę, 1931 / Iš E. Bickienės šeimos albumo

Iliustracija: Pagėgių moterų šaulių grupė: trečia sėdi Olga Paulikienė, 1935 / Iš Algio Pauliko šeimos albumo

Iliustracija: Klaipėdos krašto sukilėlis Fricas Vilkaitis iš Pagėgių, 1923 / Iš Šilutės muziejaus fondų

Iliustracija: Šventė Pagėgių geležinkelio stotyje, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Pagėgių tautinio lietuvių banko pastatas, po 1923 suprojektuotas Adomo Brako, 1991

Iliustracija: Prie Richardo Genio viešbučio Pagėgių vairuotojai sveikina savo bičiulį Vilį Fliką vestuvių proga, 1931 / Iš Arianės Bortkevičienės šeimos albumo

Iliustracija: Pagėgių naujų namų alėja. Fotografo ir leidėjo A. Philipeito (Šilutė–Klaipėda) atvirukas / Iš Jadvygos Špokaitės šeimos albumo

Iliustracija: Gatvė, einanti geležinkelio stoties link. Fotografo ir leidėjo A. Philipeito (Šilutė–Klaipėda) atvirukas / Iš Jadvygos Špokaitės šeimos albumo

Iliustracija: Miesto centrinė sankryža, apie 1940. Fotografo ir leidėjo A. Philipeito (Šilutė–Klaipėda) atvirukas / Iš Jadvygos Špokaitės šeimos albumo

Iliustracija: Būdingas Klaipėdos krašto miesteliams medinis namas Pagėgiuose, 2003

Iliustracija: Tarpukario architektūros statinys naujajame Lietuvos Respublikos apskrities centre – Pagėgiuose, 1991