Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lietuvių mokyklos Pagėgių apskrityje

lietuvių mokyklos Pagėgių apskrityje.

lietùvių mokỹklos Paggių apskrityjè. Pagėgių apskritis suformuota 1920 II 15. Mokyklos šiame plote pradėtos steigti XVI–XVII a. Vilkyškiuose (apie 1561–1562), Viešvilėje (prieš 1670), Katyčiuose (apie 1580–1590), Piktupėnuose (XVI–XVII a. sandūroje). Klaipėdos kunigo J. A. Paulio 1736 parengtame naujų mokyklų steigimo plane nurodyta jas įkurdinti Bitėnuose, Lazdėnuose, Pagėgiuose (Tilžės parapija), Aukštkykiuose, Pakamoniuose, Timsriuose, Žemaitkiemiuose (Katyčių parapija), Jonikaičiuose, Kulmenuose, Lumpėnuose (Piktupėnų parapija), Aukštgiriuose, Krakiškiuose, Vėžininkuose, Vidkiemiuose, Užbaliuose (Viešvilės parapija), Griežpelkiuose, Kelnėriškiuose, Lauksargiuose (Vilkyškių parapija). XVIII a. II pusėje ir vėliau įsteigta dar keliasdešimt naujų žemininkų mokyklų. Klaipėdos kraštą 1923 prijungus prie Lietuvos, šios apskrities švietimo tarėju paskirtas Kristupas Naujokas, gimęs ir augęs šiose apylinkėse, mokęsis Ragainės preparandume bei mokytojų seminarijoje. Jis taip pat įgaliotas rūpintis lietuvių kalbos dėstymu visose Klaipėdos krašto mokyklose. Antruoju (ir paskutiniu) tarėju 1937–1939 dirbo M. Lacytis, šias pareigas anksčiau ėjęs Klaipėdos apskrityje. 1937–1938 mokslo metais Pagėgių apskrityje buvo 110 pradinių mokyklų, jose veikė 146 klasės; 144 mokytojai (23 moterys ir 121 vyras) mokė 4723 vaikus – 2406 mergaites, 2317 berniukų. Šioje apskrityje nebuvo nė vienos lietuviškos pradinės mokyklos, išlaikomos krašto biudžeto lėšomis. Mišrių mokyklų, kur lietuviai vaikai mokyti lietuvių, o vokiečių tautybės – vokiečių kalba, tebuvo 2 (Krauleidžiuose bei Užbaliuose). Todėl Klaipėdos krašto mokyklų draugija tarpukariu atidarė 24 privačias lietuviškas pradines mokyklas (Jakšteliuose, Kūgeliuose, Mediškiemiuose, Šlauniuose, Uplankyje ir Usėnuose jos buvo vienintelės mokymo įstaigos). 1937 lietuviškose privačiose pradinėse mokyklose mokėsi 911, 1938 – 1106 mokiniai. Pagėgiuose, Katyčiuose, Vilkyškiuose bei dar keliose kitose vietovėse kurį laiką veikė žemės ūkio mokyklų. Jaunųjų „gaspadinių“ mokyklos įkurtos Vėlaičiuose, Natkiškiuose, stalių kursai vaikinams – Katyčiuose. Pagėgiuose savo kvalifikaciją kėlė prekybininkai – parduotuvių savininkai, pardavėjai, buhalterijos darbuotojai. Svarbiausios švietimo įstaigos – Donelaičio gimnazija (įkurta 1926) ir Pagėgių realinė žemės ūkio mokykla (įkurta 1919).

Albertas Juška

Iliustracija: Vydutaičių mokykla. Iš kairės ketvirtas klūpo Michaelis (Mikas) Šimkus, 1908 / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio

Iliustracija: Pagėgių pedagogų šeimos Martyno Jankaus sodyboje. Pirmoje eilėje: Jurgis Tonas, Eda Jankutė, ketvirtas – Jurgis Jankus; antroje eilėje Bitėnų vaikų daželio vedėja Marytė Klimkaitytė, Tonienė, Elzė Jankutė, Martynas Jankus, Oškinaitė-Zaunienė, stovi: Pagėgių gimnazijos direktorius Liudvikas Tonas, Irena Tonaitė, ketvirtas – mokytojas Gavėnia (?), 1936 / Iš Evos Jankutės albumo

Iliustracija: Grupė Smalininkų moksleivių su mokytoja Olga Paulikiene, 1937 / lš Algio Pauliko albumo