Nybudžių parapija

Nybudži parãpija. Mediniai kuklūs bendruomenės pirmieji maldos namai pašventinti 1615, parapija įsteigta 1619. Nuolatinis kunigas (spėjamas leksikografas, Jono Bretkūno Biblijos rankraščio redaktorius Andreas Krause) paskirtas 1621 (dirbo gal iki 1655). Nauja bažnyčia, plytinė, 34,5 m ilgio bei 12,75 m pločio, stačiakampio plano su priestatėliu rytinėje pusėje, baigta statyti 1700. Jos išvaizdai, funkcinei struktūrai įtakos turėjo tuo laiku madingos olandų statybos tradicijos. Viduje pagal architekto Isaaco Rigos brėžinius įrengtas išvaizdus barokinio stiliaus altorius, greta jo – evangelistų Mato, Luko ir Jono skulptūros. Vargonai įsigyti 1866. Nybudžiuose dirbo net keli lietuvių raštijos darbininkai: 1655–1661 lietuviškų leidinių recenzentas, giesmių kūrėjas Wilhelmas Johannas Lüdemannas, 1661–1664 giesmių eiliuotojas Ernestas Dietzelius, 1663 ar 1664–1684 etnografas Matas Pretorius, 1707–1709 lietuvių grožinės literatūros pradininkas Johannas Schultzas. Nuo 1767 iki 1815 kunigavo Christianas Gottfriedas Zippelis – Martyno Liudviko Rėzos padėjėjas rengiant 1816 lietuvišką Šventojo rašto laidą, 1828–1855 – etnografas Augustas Gotthilfas Krause. Deja, lietuvininkų skaičius šioje parapijoje mažėjo itin sparčiai: 1878 bendruomenėje iš 5300 narių lietuviais užrašyta vos 14; paskutiniosios pamaldos šia kalba laikytos 1883.

Albertas Juška

Iliustracija: Nybudžių bažnyčios liekanos, 2000

Iliustracija: Nybudžių bažnyčios interjeras, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968