modernioji architektūra, naujoji architektūra

modernióji architektūrà, naujóji architektūrà, nuo XX a. pradžios įsivyravusi kryptis, pakeitusi istorizmo architektūrą, eklektizmo architektūrą ir kita. Nors Rytprūsiai (ir Mažoji Lietuva) anuomet laikyti Vakarų Europos provincija, tačiau ir ten (sparčiau nei Rusijos okupuotoje Didžiojoje Lietuvoje) plito moderniosios architektūros mada. Statyta daug vaizdingų jugendo stiliaus pastatų, saviti buvo ekspresionizmo architektūros statiniai. Vėliau plito funkcionalizmo architektūra, konstruktyvizmo architektūra. Kartu plėtota ir tautinė architektūra. 1933 įsigalėjus nacių režimui, klostėsi savita nacistinė architektūra – tam tikra imperinio stiliaus tąsa. Mmoderniosios architektūros plėtrai padėjo sugriautų krašto miestų atstatymas po Pirmojo pasaulinio karo. Tada vietoj nukentėjusių senųjų pastatų neretai talpinti moderniosios architektūros statiniai (dažnai projektuoti Vakarų Vokietijos architektų pagal tų žemių tradicijas). Daug tokių trobesių pastatyta Geldapėje, Girdavoje ir kitur. Tilžėje ir Karaliaučiuje pastatyta moderniosios architektūros pastatų pagal garsaus architekto Ericho Mendelsohno projektus. Nemaža moderniosios architektūros pastatų pastatyta Klaipėdos krašte.

L: Aschenbeck N. Moderne Architehtur in Ostpreußen. Hamburg, 1991.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Kaukėnų aikštė, iki 1944 / Iš MLEA