nacistinė architektūra
nacstinė architektūrà, atspindėjo totalitarinio režimo pobūdį, nacionalsocializmo nuostatas, nacių politiką ir veiklą. Iškilmingoms ceremonijoms, senųjų germanų – arijų mitologiją imitavusioms apeigoms (turėjusioms pakeisti krikščionybę), įspūdingiems teatralizuotiems renginiams (privalėjusiems įkvėpti nacių pasekėjus) projektuoti grandioziniai statiniai bei įrenginiai, paradų aikštės. Režimo jėgą bei valią demonstravo didžiuliai rūsčios išvaizdos administraciniai statiniai, papuošti raumeningų vyrų bei moterų skulptūromis, nacistiniais simboliais (svastikomis bei ereliais). Nacių valdymo metais rengti įvairių kraštų bei Europos pertvarkymo grandioziniai planai įkurti naujus centrus, nutiesti naujus kelius ir kita: taip buvo pradėta tiesti autostrada Berlynas–Karaliaučius (tokios statybos padėjo įdarbinti daug žmonių, pagyvinti ekonomiką, pateisinti nacių rėmėjų lūkesčius). Didžiųjų planų įgyvendinimą apribojo realūs ištekliai, didelės išlaidos ginklavimuisi, 1939 pradėtas Antrasis pasaulinis karas. Vykdant režimo socialinę programą, statyti daugiabučių pigių ir paprastų gyvenamųjų namų kvartalai vokiško kraujo darbininkams; įvairiose krašto gyvenvietėse statyti mažų standartinių namelių kvartalai veteranams bei krašto kolonistams (taip Mažojoje Lietuvoje apgyvendinti karo invalidai ir kiti iš Vakarų Vokietijos).
L: Das nationalsozialistische Ostpreußen. Königsberg, 1934.
Martynas Purvinas