mažybiniai žodžiai
mažýbiniai žõdžiai (deminutyvai). Mažybiniai žodžiai reiškia mažesnį arba emociškai skirtingai vertinamą daiktą, gyvį, asmenį ar jo ypatybę, veiksmą. Dainose mažybiniai žodžiai vartojami ir dėl formalių ypatybių, kurias suteikia deminutyvinė priesaga. Dainose mažybiniai žodžiai kartu yra ir viena meninės raiškos priemonių, padedančių kurti atitinkamą dainos nuotaiką, fonetiškai instrumentuoti kūrinį (plg. eufoniją, rimus ir kita). Deminutyvais, arba mažybiniais žodžiais, gali būti daiktavardžiai, rečiau kitų kalbos dalių (būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių) žodžiai. Dažniausiai vartojami mažybiniai daiktavardžiai. Vilius Kalvaitis suskaičiavo žodžio mama 72 mažybinius žodžius. Martynas Liudvikas Rėza straipsnyje Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimas pažymi: daugybė deminutyvų su priesagomis -inė, -ytė, -ėlė, -atė, -užė, -ytis, -atis, -utis, -inis, -elis ir kitų, kurių gausumas vokiečių kalboje žeistų ausį, lietuvių dainoms suteikia tokį malonų žavesį, tokį mielą švelnumą ir patrauklumą, kuris užburia širdį. Jie išreiškia intymų toną, švelnų ryšį, nuoširdžią užuojautą. Straipsnyje Apie lietuvių liaudies poeziją M. L. Rėza rašo: Lietuvių dainose mokančiam kalbą iš pirmo žvilgsnio labiausiai kris į akis gausūs deminutyvai ir mažybinės priesagos, nes jų skaičius iš tiesų yra toks didelis, jog šiuo atžvilgiu negali prilygti beveik jokia kita kalba. Betgi būtų labai apsirikta, jeigu šie vadinamieji deminutyvai būtų suprantami mažybine prasme; jie veikiau išreiškia švelnaus intymumo toną ir perduoda tą trapų, malonų ir meilų skambėjimą, kuris suteikia dainoms nepakartojamo žavesio, minimo Lesingo ir Herderio. Apie deminutyvus bei jų vartojimą lietuvių liaudies dainose rašė ir vėlesni tyrinėtojai: Juzefas Kraševskis, Frydrichas Kuršaitis, Karlas Brugmannas, Kristupas Jurkšaitis, Augustas Leskienas, Balys Sruoga, Danutė Krištopaitė, Donatas Sauka, Kostas Aleksynas, Pranas Skardžius, Antanas Salys, Vincas Urbutis, Saulius Ambrazas ir kiti. Didžiosios Lietuvos liaudies dainose įvairios tarmės daugmaž suvienodėja. Mažojoje Lietuvoje (ypač XIX a. pradžios Klaipėdos krašto vakarų aukštaičių tarmės plote) kur kas dažniau vartoti mažybiniai žodžiai su priesaga -atis, -atė (M. L. Rėzos dainų I t. – 238, o II t. – 210). Vėliau (ypač žemaitiškoje Mažosios Lietuvos dalyje) tos priesagos vediniai beveik nebevartoti.
L: Kurschat F. Grammatik der littauischen Sprache. Halle, 1876; Brugmann K., Leskien A. Litauische Volkslieder und Märchen aus dem Preussischen und dem Russischen Litauen. Strassburg, 1882; Jurkschat C. Litauische Märchen und Erzählungen. Aus dem Volke gesammelt <..> von С. Jurkschat. Heidelberg, 1898; Skardžius P. Lietuvių kalbos žodžių daryba. V., 1943; Urbutis V. Deminutyvai // Lietuvių kalbos gramatika. T. 1. V., 1965; Aleksynas K. Lietuvių liaudies dainų stilistinės ypatybės // Literatūra ir kalba. T. XI. V., 1971; Jakutytė D. Kai kurie Mažosios Lietuvos dainų skirtumai // Vakarų baltų kalbos ir kultūros reliktai. Klaipėda, 1996; Ambrazas S. Daiktavardžių darybos raida. T. 2. V., 2000.
Rimantas Balsys