masonai

masònai (vok. Freimaurer – laisvieji mūrininkai), uždarų (ne slaptų), pasaulyje išplitusių vyrų draugijų sistema, sujungta į vietines ložes (bendrijas), kurios priklausė tautinėms didžiosioms ložėms. Masonai atsirado Anglijoje iš vėlyvųjų viduramžių katedrų statytojų ir akmentašių gildijos papročių ir ritualų. Į gildiją (vėliau – į ložę) masonai priimdavo ir kitų profesijų bei draugijų garbės narius, taip užsitikrindami savo padėtį. Senieji, dažniausiai mistifikuoti ritualai XVII a. pakeisti humanitarine gildijos narių savišvietos idėja. Draugijas vienijo laisvės, lygybės, filantropijos idėjos. Kiekvienas laisvasis mūrininkas turėjo laikytis moralinių idealų, tolerancijos ir siekti aukščiausios hierarchijos pakopos (mokinys, pameistrys, meistras). 1717 Londone įsikūrė pirmoji Didžioji ložė ir masonai netruko išplisti Europoje ir Amerikoje. Atskiros šakos dažnai laisvai pasirinkdavo ezoterinę mistiką ir ritualus, neretai panašius į viduramžiškas tamplierių ir kitų riterių ordinų tradicijas. Prūsijoje masonų veiklos pradžia sietina su Friedricho II valdymo pradžia. 1740 Berlyne įsteigta Auх trois Globes [vok. Zu den drei Weltkugeln (Trys pasauliai)] ložė. 1744 ji paaukštinta ir pervadinta Große Königliche Mutterloge zu den drei Weltkugeln [Didžioji karališkoji trijų pasaulių ložė]. Netrukus masonai išplito visoje Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje. 1746 Karaliaučiuje įsteigta pirmoji ložė Zu den drei Ankern [Trys inkarai], jos pradininkai buvo Berlyne, Daugiausia jos nariais buvo Prūsijos karininkai. Per Septynerių metų karą ložė nutraukė veiklą, o 1760 pradėjo veikti pavadinta Zu den drei Kronen [Trys karūnos]. 1769 priėmus naująją konstituciją, ložė dėl savo mistinės veiklos ir riteriškų ritualų uždaryta. 1769 iš Berlyno motininės ložės įkurta ložė Andreas zum goldenen Leuchter [Auksiniai Andriejaus žibintai], kur masonai galėjo pasiekti aukščiausią Andriejaus pakopą. 1772 įkurta ložė Zum Totenkopf [Kaukolė], kuri veikė pagal Johannislogen [Jonų ložių] trijų hierarchinių pakopų sistemą. 1773 ji turėjo 34 narius: 11 karininkų, 10 pirklių, 5 tarnautojus, 1 dvarininką, 2 vaistininkus, 1 artistą, 1 studentą ir 3 tarnaujančius brolius. Sparčiai augant narių 1775 panašiuose ložių namuose įkurta dar viena ložė Zum Phönix [Feniksas]. 1832 abi ložės susijungė į St. Johannis-Loge zum Totenkopf und Phönix [Šv. Jono, Kaukolės ir Fenikso ložė] ir turėjo 158 narius. Jos kartu su Zu den drei Kronen lože buvo Karaliaučiaus dvasinio gyvenimo centrai. Immanuelis Kantas (nepriklausė masonams) aktyviai bendravo su žymiausiais ložių nariais, kurie neretai buvo jo mokiniai ar draugai (kaip Theodoras Gottliebas von Hippelis, leidėjas J. J. Kanteris, teisėjas J. G. Frey, filosofas ir politikas C. J. Krausas ir kiti). Visos Karaliaučiaus ložės rėmėsi I. Kanto Praktinio proto 3 mintimis: Dievas, laisvė, nemirtingumas. Karaliaučiuje dar veikė Andriejaus ložė Discreta (1809), 1864 įkurta Jono ložė Immanuel (I. Kantui atminti). Masonų ložės kūrėsi ir kitur. Iš viso Mažojoje Lietuvoje veikė mažiausiai 19 masonų ložių: Gumbinėje Zur goldenen Leyer (1809) ir Severa (1879), Įsrutyje Zum Preußischen Adler [Prūsijos erelis] (1786), Klaipėdoje Memphis zum Obelisken (1776). Ją įkūrė anglų pirkliai, kurie 1770 išrūpino leidimą ardyti Klaipėdos–Memelio tvirtovės mūrus (jos likę bastionai stūksojo nelyg Egipto senosios sostinės Memfio liekanos). Klaipėdoje dar veikė Aurora zum Tempel der Weisheit [Aurora išminties šventykla] (1803) ložė. Tilžėje įkurtos Zum aufrichtigen Herzen [Teisinga širdis] (1799), Irene (1824) ir Strenua (1877) ložės. Ložių narių sąrašuose buvo nemažai prekybininkų ir dvarininkų pavardžių. Ypač į masonų ložių veiklą buvo įsitraukę universitetai ir jų profesoriai. XIX a. Zum Totenkopf und Phönix priklausė V. Bohlenas ir jo mokinys Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas ir kiti. Nuo XVIII a. tęsėsi masonų ir jėzuitų bei kitų priešprieša. XVIII–XIX a. masonus prakeikė popiežiai. Šie atgarsiai per Didžiąją Lietuvą pasiekė ir Mažąją Lietuvą. Dauguma ložių veikė iki 1934–1935, buvo uždarytos dėl nacionalsocialistų represijų. Memphis Klaipėdoje veikė iki 1936. Zum Totenkopf und Phönix ložė 1945 atkurta Berlyne.

L: Endler R., Schwarze E. Die Freimaurerbestände im Geheimen Staatsarchiv Preußischer Kulturbesitz. 2 Bde. 1994 u. 1996; Hieber O. Geschichte der Vereinigten Johannis-Loge Zum Totenkopf und Phönix zu Königsberg i. Pr., 1897; Lennhoff E., Posner O. Internationales Freimaurer-Lexikon. 1932.

Manfred Klein

Kostas Frankas

Iliustracija: Masonų „Uoliojo lietuvio“ ložės taurė. XIX a. / lš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondo