marios

mãrios. Dabartinėje lietuvių kalboje marios (marės) – įlanka, nerijos atskirta nuo jūros ir aiškiai skiriamos nuo jūros (ar jūrių) – didelio sūraus vandens ploto, susisiekiančio su vandenynu. Minint marias turima galvoje Kuršių marios, tačiau marios reiškia ir didžiulį tvenkinį ar perkeltine reikšme – daugybė (marios žmonių ir panašiai). Senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose ir tarmėse jūra ir marios ne visada skiriami. Ne visose tarmėse abu žodžiai žinomi ir vartojami. Žodis marios (marės) viena ar kita reikšme vartojamas visame Lietuvos plote, o jūra (jūrės, jūrios) – daug siauriau. Jūrą skiria nuo marių tik patys pajūrio ir pamario vietos gyventojai. Net ir žemaičių tarmėse marios ar marės gali reikšti ne vien marias, bet ir jūrą (apskritai didelius vandenis). Žodžio senumą ir gyvybingumą liudija daugybė su juo susijusių priežodžių, mįslių ir posakių, pvz.: Iš tolo mares išlakti, o priėjęs – nei krašto (apie pagyrūną); Akys – marios, gerklė – pekla. Žodžiai su šaknimi jūr- yra tik lietuvių vakarinėse tarmėse. Žemaičiuose jūra ar jūrės užrašytos apie Palangą, Klaipėdos krašte (žemaičių S, Vaišnoro, L. Ivinskio, S. Daukanto raštuose, šio užrašytose Dainėse žemaičių, Jono Pakalniškio surinktose Klaipėdiškių dainose, Viliaus Kalvaičio Prūsijos lietuvių dainose). Vakarų aukštaičiai taip pat vartojo žodį jūrios (jūrės). Jis užfiksuotas daugelyje Jono Bretkūno raštų, Kristijono Gotlybo Milkaus, Augusto Leskieno, Georgo H. F. Nesselmanno žodynuose, Danieliaus Kleino giesmyne, kalendoriuose (Nusidavimai), A. Šleicherio paskelbtuose tekstuose, Martyno Liudviko Rėzos dainose. Jūrės minimos ir J. Basanavičiaus tautosakos rinkiniuose. Kartais žodžiai jūra ir marios gali būti vartojami greta, sudaryti neskaidomą samplaiką jūra marės (jūrios marios). Tai dažnai pasitaiko liaudies dainose, užrašytose iš Lietuvos vakarinių tarmių, pvz.: Padirbdysim laivelį jūrėms marėms važiuoti (Šilutė). Pamario klaipėdiškių tarmėse vartojamos ė-kamienės formos jūrės ir marės. Pajūriškių tarmėse marė vartojama greta kietojo kamiengalio jūra: tarp jūros ir marės (S. Daukantas). Latvių kalboje įsigalėjęs žodis su šaknimi jūr-, beveik išstūmęs žodį su šaknimi mar- (latv. mare, mаŗа). Kuršių nerijos kuršininkų tarmėje skiriami abu žodžiai: mar^e (iš *mare ar *mara) ir jūra. Prūsų kalbos paminkluose yra abiejų šaknų žodžiai, Elbingo žodynėlyje jų reikšmės atskirtos: mary – hab (Haff) – marios ir Juriay [jūrʼai] – mer (Meer) – jūra. Trečiajame prūsų katekizme rasta galininko forma iūrin – Meer. Giminiškos šaknies žodžių kitose indoeuropiečių kalbose turi abu žodžiai, tačiau įprastine jūros reikšme yra atitikmenų tik su šaknimi *mŏr-. Liet. marios, marės, latvių mare, mаŗа, prūsų mary turi giminaičių daugelyje kalbų: žodis žinomas visose slavų, germanų, keltų kalbose, lotynų kalboje, pvz.: senųjų slavų more, rusų more, lenk. morze – jūra (tarmėse ir ežeras) ir kita; gotų marei f. – jūra, mari-saiws m. – ežeras, senųjų vokiečių aukštaičių marī, merī, gen. meres m., n. – jūra, senųjų islandų marr, gen. marar – jūra, ežeras, anglosaksų mere m. – jūra, ežeras, tvenkinys; airių muir, gen. mora n., valų, kornų, bretonų mor – jūra, galų mori-marusa mare mortuum – mirusiųjų jūra; lot. mare, -is – jūra ir kita. Kitokie lietuvių jūra, jūrė(s), jūrios, latvių jūra (s), jūra(s), jūre(s), prūsų luriay [jūrʼai], iūrin atitikmenys. Nuo seno šaknis *eur-/*ūr-/*ṷer- reiškė drėgmę, vandenį (eu- baltų kalbose išvirto jau, iš čia j žodyje jūra). Tokių reikšmių atitikmenų randama įvairiose giminiškose kalbose (pvz., lotynų ūrina – šlapimas). Tokios reikšmės pėdsakų turime ir baltų kalbose. Tai liet. jaura, jaurė, jauras – klampynė, bala, balos žemė, prūsų wurs – kūdra. Šaknies *eur- senoji reikšmė, matyt, susijusi su jūrai būdingu judėjimu, neramumu. Jūros reikšmė baltų kalbose išsirutuliojo kaip neramus, judantis vandens plotas. Iš kitų kalbų prie šios reikšmės labiausiai priartėjo germanai, plg. sen. anglų ear – jūra. Žodis marios senesnis už jūra. Bendrabaltiškais laikais šaknis jūr- turėjo reikšti vandens plotas, ežeras, pelkė. Greičiausiai iš baltų šį žodį pasiskolino suomiai (iš čia suomių järvi – ežeras). Dalyje baltų (gyvenančių arčiau jūros ir marių) kalbų abi šaknys įgijo skirtingas reikšmes. Nuo kuršių ir prūsų gyvenamo pajūrio ir pamario žodžiai pasklido rytų baltų kalbose. Ilgainiui jūra įsigalėjo bendrinėse lietuvių ir latvių kalbose, toliau plisdama į tas tarmes, kuriose anksčiau žinotas žodis marios.

L: Kaukienė A. Jūra ir marios // Po Mažosios Lietuvos dangumi. Klaipėda, 2000, p. 14–24.

Audronė Kaukienė

Iliustracija: Kuršių marios prie Nidos, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Nidos uoste žvejų kuršvaltės pakeltomis burėmis ir padžiautais ant stiebų tinklais, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Kuršių marių žvejai ties Nida, apie 1900 / Iš MLEA

Iliustracija: Kuršvaltė Kuršių mariose, 1932 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)