Lübecko lietuviai

Lübecke ir jo apylinkėse po Antrojo pasaulinio karo įsikūrę karo pabėgėliai lietuviai.

Lübecko lietùviai. Šiaurės Vokietijos mieste Lūbecke ir jo apylinkėse Antrojo pasaulinio karo pabaigoje gyveno tik keliasdešimt lietuvių. Paskutinėmis karo dienomis čia susispietė apie 3000 nuo sovietų besitraukiančių lietuvių, tarp jų ir lietuvininkų. Jų komiteto narys buvo Martynas Gelžinis (1945 rugpjūtį tapęs pirmosios lietuviškos gimnazijos direktoriumi). 1946 rugpjūtį bėgdamas iš sovietų zonos čia buvo apsistojęs Vydūnas. Fricas Šlenteris 1947 rugpjūtį–1948 kovą leido rotatoriumi spausdintą Evangelikų kelią (išėjo 9 numeriai). 1948 liepą Krikščionių studentų sąjunga leido ir spaustuvėje spausdino „Sandorą“ (išėjo 4 numeriai), 1–2 numerius redagavo F. Šlenteris.

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Po Mažosios Lietuvos Tarybos posėdžio Lübecke. Iš kairės: Stiklorytė-Banevičienė, MLF kasininkė, Mačiulaitis – narys, Erdmonas Simonaitis – pirmininkas, sakytojas Mikelis Pėteraitis, Juozaitis ir Labutis, 1954 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Po Mažosios Lietuvos Tarybos posėdžio Lübecke. Iš kairės: Stiklorytė-Banevičienė, MLF kasininkė, Mačiulaitis – narys, Erdmonas Simonaitis – pirmininkas, sakytojas Mikelis Pėteraitis, Juozaitis ir Labutis, 1954 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo