Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lietuvos Taryba

politinis lietuvių veiklos, Lietuvos valstybės kūrimo centras.

Lietuvõs Tarýba, politinis lietuvių veiklos 1917–1918, Lietuvos valstybės kūrimo centras 1917 IX 21–1920 V 15. Išrinkta 1917 IX 18–22 vykusioje Vilniaus konferencijoje. Nuo 1918 VII 11 vadinta Lietuvos Valstybės Taryba. 1919 IV 16 paleista, bet spalio 11 vėl susirinko į XV sesiją. Baigė veiklą 1920 V 15, susirinkus Steigiamajam Seimui. Prūsijos lietuvių tautos taryba (dar 1919 XII 24 nutarusi užmegzti glaudesnius santykius su Lietuvos Taryba) 1920 II 16 nusiuntė į Kauną savo atstovus, tačiau dėl valstybinių iškilmių nauji nariai į Lietuvos tarybą nebuvo priimti. 1920 II 21 Prūsijos lietuvių tautos taryba priėmė iškilmingą rezoliuciją reikalaudama: 1) muitų sieną nukelti prie Nemuno ir pavesti ją kontroliuoti Lietuvos muitinei bei kariuomenei saugoti; 2) geležinkelį, paštą, telegrafą ir telefoną pavesti Lietuvos susisiekimo administracijai; 3) Lietuvos Respublikai leisti naudotis Klaipėdos uostu ir Nemuno upe; 4) prijungti Klaipėdos kraštą prie Lietuvos Respublikos autonomijos teisėmis. 1920 III 20 įvyko ypatingas Lietuvos Tarybos posėdis, buvo priimti 4 Prūsijos lietuvių tautos tarybos atstovai: Vilius Gaigalaitis, Martynas Jankus, Kristupas Lekšas, Jurgis Strėkys. Perskaityta minėta rezoliucija. Juos pasveikino Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Ernestas Galvanauskas, Prancūzijos atstovas Cohandetas ir kiti. Šis Mažosios Lietuvos atstovų priėmimas į Lietuvos Tarybą pavadintas Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimu, nors reali valdžia krašte tebebuvo prancūzų. Dar Kovo 20 diena.

L: LE; Valsonokas R. Klaipėdos problema. V., 1989; Žiugžda R. Po diplomatijos skraiste. V., 1973.