Lietuvių kultūros institutas Vokietijoje, LKI
Lietùvių kultros institùtas Vokietjoje, LKI (vok. Litauisches Kulturinstitut), įsteigtas Vokietijos lietuvių bendruomenės 1981 Romuvos pilyje (vok. Schloß Rennhof) Lampertheime-Hüttenfelde. Nuo įsteigimo jam vadovauja dr. Vincas Bartusevičius. Lietuvių kultūros institutas Vokietijoje rūpinasi lituanistine veikla Vokietijoje. Turi mokslinę lituanistinę biblioteką (įtraukta į katalogą per 15 000 egz. leidinių; 2016 pabaigoje biblioteka perduota Valstybinei Berlyno bibliotekai) bei archyvą, kuriame saugomas Vokietijos lietuvių organizacijų ir asmeninis rankraštinis palikimas. Bibliotekoje yra nemažas rinkinys lietuviškų ir vokiškų leidinių apie Mažąją Lietuvą. Daugiausia sukaupta išeivijoje išleistų leidinių, mažiau – išleistų iki Antrojo pasaulinio karo. Saugomos per Fricą Skėrį gautos surinkimų šakos Ewangėliszka lutėriszka Betlėem draugystė (įkurta Endrikio Kalvaičio) 179 knygos, kurios 1904 ir vėliau nusivežtos iš Mažosios Lietuvos net į Šveicariją. Rankraštinės medžiagos Mažosios Lietuvos klausimais nedaug. Lietuvių kultūros instituto Vokietijoje bibliotekininko pareigas iki 2016 ėjo Arthuras Hermannas. Kasmet organizuojami instituto moksliniai suvažiavimai, juose skaitomi pranešimai (daugiausia vokiečių kalba). Nuo 1985 leidžiamuose Lietuvių kultūros instituto Suvažiavimų darbuose (vok. Litauisches Kulturinstitut: Jahrestagung) skelbiami lietuvių mokslininkų išeivijoje – Vinco Bartusevičiaus, Povilo Rėklaičio, A. Hermanno, Kajetono J. Čeginsko, Jono Norkaičio, Audronės Barūnaitės-Willeke straipsniai Lietuvos istorijos, lietuvių literatūros istorijos, ekonomikos ir politikos klausimais. Lietuvių kultūros institutas į savo mokslinius renginius kviečia ir užsienio mokslininkus. Suvažiavimo darbuose savo veikalų išspausdino Vokietijos istorikai Reineris Herfurthas, Borisas Meissneris, Friedrichas Scholzas, Harry Stossunas, tyrinėtojai iš Šveicarijos (Jerzy Bahras), Vengrijos (Endre Bojtaras). Taip Lietuvių kultūros institutas Vokietijoje skatina užsienio mokslininkus domėtis Lietuvos istorija ir kultūra. Instituto bendradarbiams neatlyginama. Lietuvių kultūros institutas Vokietijoje nemažai dėmesio skiria ir Mažajai Lietuvai, o 2 suvažiavimai buvo skirti tik šiam kraštui: Mažlietuvių ir vokiečių sugyvenimas (1994), Pirmoji lietuviška knyga M. Mažvydo Catechismvsa Prasty Szadei (...). Karaliaučius, 1547 (1997).
L: Bartusevičius V. Lietuvių Kultūros Instituto uždaviniai ir darbai // Lietuvių Kultūros Institutas: aplinkraštis, 1982, nr. 1, p. 16; 15 metų Lietuvių Kultūros Institutui // Lietuvių Kultūros Institutas: aplinkraštis 1996, nr. 9, p. 40; Hermann A. 20 metų Lietuvių kultūros institutui, 1980–2001 // Lietuvos istorijos metraštis. V., 2002; Nikžentaitis A. Lietuvių kultūros institutas. Suvažiavimo darbai 1988–1992 // Acta Historica Universitatis Klaipedensis IV. Klaipėda, 1995, p. 63–64.
Arthur Hermann
Iliustracija: Lietuvių kultūros instituto rengimo programos viršelis, 2000 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio