Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Endrikis Kalvaitis

Heinrich Kallweit, kunigas, XIX–XX a. religinis rašytojas.

Kalváitis Endrikis, Kallweit Heinrich (1837 III 24 Mažojoje Lietuvoje 1915 IV 2 Büsingene, Šveicarija), kunigas, religinis rašytojas. Knygos Svarbi kelionė per dangų ir per peklą (Priekulė, 1889, papildyti leideimai 1890, 1893, 1896) spėjamas autorius. Parašė arba išvertė 36 lietuviškas Giesmeles tikinčiu dušeliu, kūdikiško stono esančiu, kurios tikėjime, kačeyg dar ir prispaudimose budamos, iš savo pono Jezaus gaivinas, jam liaupse dodamos, o pons Jezus pats jas vel palinksmin (Klaipėda, 1880, 36 p., papildyti leidimai 1889, 1891), Ziono giesmeles (Tilžė, 1881, 8 puslapiai). Išvertė ir išleido knygą Prarakiszkas apraszimas penkiu paskujuju daiktu, butent: smerties, prisikėlimo, sudo, peklos bey dangaus karalystės (Tilžė, 1881, 208 p. su iliustracijomis). Mažosios Lietuvos pietistinio sąjūdžio veikėjas, vienas iš įtaigiausių surinkimininkų pamokslininkų. 16 metų mokytojavo Mozūruose, caro valdžios prieš 1878 pašalintas iš pareigų. Dėl savo aktyvios apaštalavimo veiklos Tilžės apylinkėse konfliktavo su valstybine Prūsijos bažnyčia. Buvo net surengtas Kalvaičio patikrinimas Berlyne, kurio metu Vokietijos kaizeris, susižavėjęs jo pamokslavimo sugebėjimais, padovanojo jam auksinį talarą (evangelikų liuteronų kunigo skraistę) su auksine grandine. Tačiau ir toliau Kalvaitis nepripažino valstybinės Bažnyčios, Tilžėje gyvendamas įkūrė Ewangėliszką luteriszką Betlėem draugystę, kuri veikė Tilžėje bei apylinkėse ir Klaipėdoje, pasiskelbė šios sektantiškos bendruomenės kunigu, pastatydino bažnytėlę, kurią vėliau pardavė. Tilžėje šalia Jokūbynės parko įsteigė zoologijos sodą. 1882 IV 6 Tilžės teismas jį nubaudė pinigine bauda už tai, kad nepaisė apskrities bažnyčios tarybos draudimų ir pats neturėdamas jokio teologinio išsilavinimo atlikinėjo laidotuvių apeigas, nekviesdamas į jas kunigų. Pamokslaudamas išpranašavo, kad rusai įsiverš į Mažąją Lietuvą, visa tai aprašė savo knygutėse. Dėl įvairių valstybinės Bažnyčios ir policijos persekiojimų 1904 Kalvaitis persikėlė į Šveicariją, į Feuerthaleną (dabar Schaffhauseno priemiestis). Jo pavyzdžiu iki 1910 iš Tilžės ir Ragainės apylinkių ten persikėlė apie 200 ūkininkų, pasiėmę tik pinigus ir lietuviškas religines knygas. 1909 Kalvaitis su savo parapijiečiais persikėlė į Büsingeną (Vokietijos anklavas netoli Schaffhauseno Šveicarijoje, prie Reino upės), čia pastatė koplyčią, kurioje laikė lietuviškas pamaldas iki pat mirties. Palaidotas šalia esančiose parapijiečių kapinėse. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą 5 šeimos grįžo į rytprūsius. Lietuvių liuteronų Büsingene gyveno dar 1988.

Dar skaitykite išeiviai.

L: Gudas K. Mažosios Lietuvos tautinė padėtis XIX a. pabaigoje. V., 1992, p. 68–69; Svečias. 1978, nr. 3–4, p. 71–75; Lietuvos evangelikų bažnyčios kalendorius. 1990, p. 60–65; Lietuvos TSR bibliografija. Knygos lietuvių kalba. T. 2. 1862–1904. Kn. 1. A–P, p. 537.

Jurgis Reisgys

Algirdas Žemaitaitis