ledas

lẽdas, kietos būsenos vanduo. Baltijos jūra užšąla esant 0,3–0,4 °C šalčio. Priekrantėje krantinis ledas (priešalas) tik speiguotomis ir ramiomis dienomis jūrą aptraukia iki 1–2 km ir daugiau. Siaurą nestorą priešalą bangos suardo ir suverčia ant paplūdimio, o lytys gerokai apardo smėlio paplūdimius. Ypač aktyvus ledostūmos ir ledogrūdos procesas Kuršių marių pakrantėse – Kuršių nerijoje ir Ventės rage. Čia susidariusių ledo lyčių sangrūdų aukštis kartais siekia 5–6 m, ardo krantus, griauna kranto statinius bei įrenginius. Sembos pakrantėse ir Kuršių mariose krantinio priešalo ledas, jam sutrūkinėjus, perneša su savimi net didžiulius akmenis. Kuršių marios ir Aismarės šaltesnėmis žiemomis ištisai apsitraukia 50–60 cm storio ledo danga. Tuomet mariomis važinėta ledrogėmis. Jūroje kartais susidaręs dugninis ledas (ižas, yžas), staiga iškilęs į paviršių, būna pavojingas žvejų valtelėms. Ledas ilgiau aptraukdavo ir krašto upes. Pvz., 1870 XI 7 Rusnės upė buvo jau smarkiai užšalusi. Ja važinėta arklio traukiamomis rogėmis iki IV mėnesio. Per mažus ledo plyšius arklys peršokdavo. Ant didesnių klotos rogėse vežamos lentos ir per jas pervestas arklys. Jei plyšys labai platus, iškertamas didelis ledo gabalas ir juo uždengiama properša. Prūsoje ir Mažojoje Lietuvoje nuo seno mokėta naudotis ledu – užšalusiomis upėmis ledu gabenti iš neįžengiamų vasarą pelkių ir kitų vietų įvairūs kroviniai (durpės, šienas, mediena ir kita). Kuršmarėse visą žiemą žvejota po ledu, tinklai nuleidžiami pro iškirstas dideles eketes, rogėmis parsigabenami laimikis ir tinklai. Ledu naudotasi ir rengiant karo žygius (Kuršių marių žygis). Per atlydžius, stiprias audras ledas susilpnėdavo, būdavo pavojinga keliauti per Kuršių marias ar per didžiąsias upes. Būdavo įvairių nelaimių ledui įlūžus. Pakrančių ir Nemuno deltos gyventojai išmoko saugotis ledonešių. Plito ledo gamyba, žiemą ruoštos ledo atsargos.

Vytautas Gudelis

Leonardas Poviliūnas

MLFA

Iliustracija: Klaipėdos šiaurinis molas žiemą tarp ledų sangrūdų, iki 1939 / Iš žurnalo „Lietuvos pajūris“, 1983, nr. 13