Kuršių marių žygis

Kušių mãrių žỹgis, Žiemos žygis (vok. Schlittenfahrt des Großen Kurfürsten über das Kurische Haff), XVII a. Prūsijos karų su švedais epizodas. 1679 I 9, siekdamas išvyti iš Prūsijos švedų kariuomenę, Brandenburgo didysis kurfiurstas Friedrichas Wilhelmas Berlyne surinko kariuomenę. Nepaisydamas prastų orų (apie 26 °C šalčio) ir savo ligų, jis 1679 I 21 pasiekė Marienwerderį, kur su generolu leitenantu Goertzke surinko apie 17 000 karių. Goertzke su 4000 raitelių ir dragūnų bei 1000 pėstininkų išvyko į Karaliaučių. Pats valdovas su pėstininkais (važiavusiais 1200 rogių), 600–700 arklių ir maistu per Šventapilę ir Aismares po 4 dienų pasiekė Karaliaučių. Iš Labguvos didysis kurfiurstas su savo kariuomene ir artilerija (apie 9000 vyrų) Kuršių marių ledu pajudėjo Gilijos žiočių link. Mariose kariuomenė išrikiuota mūšiui, parengta staigiam puolimui. 1679 I 25 ankstų rytą netoli Kaukėnų ji puolė 12 000 švedų kariuomenę (1678 užėmusią didelę dalį Prūsijos) iš užnugario, netikėtai apėjusi juos per užšalusias Kuršių marias. Toliau kautasi prie Tilžės, žygiuota pro Katyčius ir Šilokarčemą. Vėliau švedus iki pat Livonijos persekiojo tik Prūsijos kavalerija. Iš švedų kariuomenės liko vos 3000 žmonių. Bėgančius švedus dar užpuolė lietuviai kaimiečiai. Tai buvo tiems laikams neįprastas žiemos žygis Kuršių marių ledu, kuris labai padidino didžiojo kurfiursto karinį autoritetą. Jo rogės rodytos Karaliaučiaus pilies muziejuje. Kuršių marių žygis vaizduotas daugelio dailininkų. Tuo išgarsintos ir Kuršių marios.

L: Hirsch F. Der Winterfeldzug in Preußen. Berlin, 1897; Stolz G. Der Winterfeldzug des Großen Kurfürsten in Ostpreußen vor 300 Jahren // Der redliche Ostpreuße. Nr. 30. 1979; Groehler O. Das Heerwesen in Brandenburg und Preußen von 1640 bis 1806... Berlin, 2001; Kabus R. Ostpreußen. 1997.

MLFA