Mažosios Lietuvos
enciklopedija

ledrogės

ledo jachta, bujeris.

lẽdrogės, lẽdo jachtà, bùjeris. Kuršių mariose pasirodė XVII a. pabaigoje kartu su olandų kolonistais. XVIII a. prie burinių valčių pritaisydavo pačiūžas. Kuršmarių ir Aismarių žvejai jas naudojo kroviniams gabenti; vėliau pasieniečiai ledrogėmis kontroliavo sieną, o kontrabandininkai gabeno prekes. Tais laikais tai buvo greičiausia transporto priemonė, pasiekdavusi iki 60 km/h greitį. XIX a. pabaigoje atsirado ledrogių sportas. Atėjęs iš Švedijos, netrukus išpopuliarėjo Klaipėdos krašte ir Rytprūsiuose. 1892 Rusnėje pastatytos pirmosios Klaipėdos krašte ledrogės. Jomis Klaipėdos buriuotojų draugijos nariai Anckeris ir Lankowskys nučiuožė net iki Neulando. Po Pirmojo pasaulinio karo susidomėjimas ledrogių sportu išaugo. 1925 H. Engelke ir W. Priessas Kuršmarių ledu iš Klaipėdos nučiuožė į Juodkrantę. 1927–1930 Klaipėdoje prie Rytprūsių buriavimo sąjungos buriavimo klubo veikė Klaipėdos, Neringos ir Rusnės buriuotojų įkurtas Kuršių ledo jachtų klubas (KEJK). Jis turėjo 140 narių ir keliasdešimt ledo jachtų. Klubo būstinė buvo Stariškėse prie marių. 1927–1928 šio klubo atstovai dalyvavo tarptautinėse buriavimo ant ledo savaitėse Rygoje; 1927 surengė pirmąją Klaipėdos regatą, o 1928 – tarptautines varžybas Klaipėdoje. 1930 rungtyniavo Rygos įlankoje vykusiose Europos pirmenybėse. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui KEJK būstinė naudota radijo stoties reikmėms, o ledrogės nugabentos į Klaipėdos pilies rūsius – poternas. Ledrogių konstrukcija, siekiant geresnių rezultatų, įvairiai tobulinta. Sportinių ledrogių medinis korpusas buvo 6–9 m ilgio, jos turėjo 3 metalines pavažas, bures. Pagal burių dydį ledrogės būna 10, 12, 15, 20 ir 25 m2 klasės. Ledrogių lenktynėse sėkmę lemia pavažų ir burių konstrukcija. Dabartinės ledrogės pasiekia 200 km/h greitį. Kokia pavojinga ledrogių sporto šaka, kiek daug jėgos, ištvermės, techninių žinių jai reikia, rodo Markuso Joachimo Tidicko žodžiai: „Reikia būti pamišusiam, kad pamėgtum ledrogių sportą, reikia būti šauniai pamišusiam!“ Ledrogės populiarios Skandinavijoje, Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje.

L: Kurschat H. A. Das Buch vom Memelland. Oldenburg, 1990; Lietuvos sporto žinynas. T. 1, V., 1999; Tidick M. J. Auf rasender Kufe. Pillkallen.

Kostas Frankas

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Ledrogių konstrukcijos schema / Iš Markuso Joachimo Tidicko knygos „Auf rasender Kufe“, 1936

Iliustracija: Ledrogių lenktynės Kuršių mariose / Iš Markuso Joachimo Tidicko knygos „Auf rasender Kufe“, 1936

Iliustracija: Ledrogių vairininkas / Iš Markuso Joachimo Tidicko knygos „Auf rasender Kufe“, 1936

Iliustracija: Ledrogių ledrogių sporto veteranas su jaunaisiais draugais / Iš Markuso Joachimo Tidicko knygos „Auf rasender Kufe“, 1936

Iliustracija: Ledrogės Kuršių marių išyrėje / Iš Markuso Joachimo Tidicko knygos „Auf rasender Kufe“, 1936

Iliustracija: Ledrogės-burvaltė ant pavažų Aismarėse prie Šventapilės, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Ledrogės Prūsų ežere (Mozūrija), atvirukas, iki 1944 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio