kūno kultūra
kno kultūrà. Mažojoje Lietuvoje XIX a. pradžioje buvo populiarūs gimnastikos pratimai. Dar 1808 Karaliaučiuje įsteigta bendrija, kuri siekė viešosiose mokyklose įvesti gimnastikos užsiėmimus. Tuomet visuotinis fizinis lavinimas sietas su pasipriešinimu prancūzų okupantams (dar napoleonmetis). 1817 K. A. Zelleris išleido veikalą apie kūno kultūrą remdamasis pedagogo Pestalozzi nuostatomis. 1815 Karaliaučiuje, 1817 Tilžės mokykloje įrengtos gimnastikos aikštės. Tilžėje kūno kultūrą propagavo vyriausiasis mokytojas F. F. Heydenreichas. Nuo 1829 fizinė mankšta skatinta neturtėlių mokyklose. 1837 aukštosiose mokyklose įvestas oficialus gimnastikos kursas. Dėl dažnų Prūsijos konfliktų su kitomis valstybėmis propaguotas geras fizinis parengtumas. 1846 Karaliaučiuje įsteigta pirmoji krašte gimnastikos salė (vėliau jos įkurtos daugelyje vietovių). 1861 Tilžėje įsteigta gimnastikos draugija (vok. Turnverein). Tokios draugijos tada jau veikė Klaipėdoje, Vėluvoje ir kitur. 1864 jų būta Alnoje, Ylavoje, Šventapilėje, Labguvoje, Eitkūnuose, Gumbinėje, Įsrutyje, Ragainėje, Rusnėje, Stalupėnuose, Geldapėje ir kitur. 1878 Pagėgiuose dideliame renginyje dalyvavo 3000 gimnastų. 1881 Tilžėje surengta Nemuno apygardos (vok. Memelganverband) kūno kultūros šventė. Tilžėje 1896 įsteigta veteranų kūno kultūros draugija su 20 dalyvių. XIX a. pabaigoje prasidėjo moterų kūno kultūros sąjūdis. Tilžėje 1897 įsteigtas pirmasis krašto moterų padalinys gimnastų draugijoje. 1912–1913 – savarankiškos moterų kūno kultūros draugijos Labguvoje, Geldapėje ir kitur. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje greta gimnastikos populiarūs buvo žaidimai su kamuoliu, fechtavimas, plaukimas, įvairios kovos. Palaipsniui ryškėjo konkurencija tarp kūno kultūros draugijų (įvairių žaidimų) ir sportininkų, siekusių geresnių rezultatų. Šis konfliktas Prūsų Lietuvoje tęsėsi ir po Pirmojo pasaulinio karo. 1913 krašto 94 draugijų 2297 bėgikai nuo Tauragės bėgo 828 km iki Leipzigo į tenykštes iškilmes. Kūno kultūros judėjime dalyvavo ir daug lietuvininkų. Klaipėdoje, pievoje už Kunigaikščių dvaro, moksleiviai mankštindavosi jau 1817, o 1868 ši vieta oficialiai skirta sportuoti. 1842, 1851, 1861 kūno kultūrą propagavo Klaipėdoje įkurtas gimnastų draugijos (vok. Memeler Turn Verein), vėliau – įsteigtas sporto skyrius, sporto draugija (vok. Sportverein). 1868 ir 1890 krašte surengtos gimnastų sporto šventės. Klaipėdos pirmoji gimnastikos salė pastatyta 1885 ugniagesių kieme, 1901 – Luizės gimnazijoje. Vėliau išpopuliarėjo irklavimas, futbolas, krepšinis, lengvoji atletika. Neformalus buriavimo klubas Klaipėdoje gyvavo jau 1869. Oficialiai įregistruoti: 1884 VIII 30 – Klaipėdos buriuotojų draugija (vok. MSV), o 1885 lapkritį – irklavimo ir buriavimo draugija Neptūnas (vok. Ruder-und Segelverein Neptun). 1920 sporto draugijos lengvaatlečiai kviesti į užsienio varžybas. Sporto draugijoje veikė moterų sporto skyrius. 1926 II 25 įkurta Klaipėdos įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjunga.
Dar skaitykite: fizinė kultūra ir sportas, Klaipėdos sporto sąjunga, Kūno kultūros rūmai.
L: Schute E. Die Geschichte der Sportarten in Ostpreussen... (rankr.). Herne, 1984; Kurschat H. A. Das Buch vom Memelland. Oidenburg, 1990.
Leonardas Poviliūnas