Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Jurgis Lebedys

XX a. lietuvių lituanistas, senosios lietuvių raštijos tyrėjas.

Lebedỹs Jurgis (1913 I 25 Devynduoniuose, Kėdainių apskrityje 1970 VII 12 Ščiuriškiuose, Molėtų rajone), senosios lietuvių raštijos tyrėjas. 1937 baigė Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, mokytojavo, nuo 1946 iki mirties dirbo Vilniaus universitete (1946–1948 ir Lietuvių literatūros institute), kur 1953 apgynė kandidatinę ir 1966 daktaro disertacijas. Nuo 1956 docentas, 1968 profesorius, nuo 1967 vadovavo Lietuvių literatūros katedrai. Intensyviai tyrė lietuvių senąją raštiją, paskelbė reikšmingų studijų apie Mažosios Lietuvos autorius, ypač Baltramiejų Vilentą, Joną Bretkūną, Danielių Kleiną, Martyną Liudviką Rėzą, Kristijoną Donelaitį ir kitus. Šiomis temomis straipsnių paskelbta 1972 dvitomiame rinkinyje Lituanistikos baruose. Su Vincu Urbučiu ištyrė Klaipėdos pirklio J. E. Schadewalto XVIII a. lietuviškai rašytus Rietavo seniūnijos pareigūnams laiškus – retą dalykinės kalbos paminklą (Baltistica, t. 4, sąs. 2). 1957 išleistoje chrestomatijoje (ją redagavo) paskelbė daug Mažosios Lietuvos senųjų tekstų. Visus tuos darbus apibendrino studijų vadove aukštosioms mokykloms Senoji lietuvių literatūra (išleista po Lebedžio mirties 1977). Veikale Senoji lietuvių tautosaka XVII–XVIII a. (1956) paskelbė daugybę Mažosios Lietuvos priežodžių, patarlių, mįslių, išrankiotų iš Jokūbo Brodovskio, D. Kleino, Teofilio Šulco (Kristupo Sapūno), Pilypo Ruigio, Gotfrydo Ostermejerio, Kristijono Gotlybo Milkaus ir kitų senųjų autorių tekstų. Visiems Lebedžio moksliniams darbams būdingas išsamus archyvinės medžiagos panaudojimas, lietuvių literatūros faktų įtraukimas į platesnį kultūros istorijos faktų kontekstą ir preciziška filologinė tekstų analizė.

Zigmas Zinkevičius

Iliustracija: Jurgis Lebedys, apie I960