Joneikiškė
Jonekiškė, Naujóji, Jonakiškiai (vok. 1785 Joneykischken arba Neukirch; rus. Timiriazevo), bažnytkaimis Pakalnės apskrityje, 7 km į šiaurės vakarus nuo Gastų, Selsės upelio dešiniajame krante, Nemuno deltos pakilumėlėje. Ten 1650 nutarta pastatyti bažnyčią (Naujosios (Joneikiškės) parapija). Medinė bažnytėlė pastatyta 1670, sudegė 1726. Iš lauko akmenų 1740 išmūryta bažnyčia su dideliu bokštu. 1771–1783 kunigavo Kristijonas Lovynas. Nuo XVII a. prie bažnyčios veikė mokykla, kurioje 1821–1826 mokytojavo Frydrichas Kuršaitis. 1848 iš 6820 parapijiečių lietuviškai kalbėjo 2000 (29,3 %), 1878 – 24,3 %. XX a. pradžioje tokių buvo tik 200–600. 1886 „Birutės“ draugija Joneikiškėje surengė 2 susirinkimus, kuriuose kalbėjo Vilius Bruožis ir Martynas Jankus. Aplink bažnyčią XVII–XX a. pradžioje susikūrė didesnė gyvenvietė. 1939 Joneikiškės seniūnijoje buvo 1374 gyventojai, tankiai sustatyta keliasdešimties sodybų gyvenvietė vieškelių į Kryžionus, Gastas ir Kaukėnus sankryžoje. Šiauriniame pakraštyje buvo Tilžės–Kryžionų siaurojo geležinkelio stotelė, mokyklos sodyba. Vakariniame pakraštyje buvo didelė pieninė (sūrinė). Paupyje buvo keli didesni viensėdžiai. Sovietmečiu Joneikiškė nugyventa, 80 % pastatų būklė avarinė. Bažnyčia per Antrąjį pasaulinį karą nenukentėjo, bet po karo ji ir gretimos kapinės suniokotos. Sandėliu paversta bažnyčia 1995 sudegė – liko tik nykstantys mūrai. Vietovardis priesagos -iškė, -iškiai vedinys iš pavardės Joneikis (: Jonas). Dar Naujoji.
Martynas Purvinas
Albertas Juška
Iliustracija: Joneikiškės bažnyčia, iki 1944 / Iš Anatolijaus Backtino ir Gerhardo Dolieseno knygos „Vergessene Kultur Kirchen in Nord-Ostpreußen“, 1998