Naujoji

Naujóji, Jonekiškė (vok. Neukirch, Joneykischen; rus. Timiriazevo), miestelis ir valsčiaus centras Pakalnės apskrityje, 16 km į vakarus nuo Tilžės, 7 km į šiaurės vakarus nuo Gastų, Šalteikės upelio dešiniajame krante, prie plento Gastos–Kaukėnai. Ten 1650–1670 pastatyta bažnyčia – naujos parapijos centras (dar Joneikiškė, Naujosios (Joneikiškės) parapija). XIX a. pradžioje bažnytkaimyje buvo vėjo malūnas, 66 ugniakurai (sodybos), gyveno 493 gyventojai; 1871 bažnytkaimyje buvo 107 namų ūkiai, gyveno 486 gyventojai; 1905 gyveno 1206 žmonės (tarp jų 6 katalikai ir 13 žydų), buvo 120 gyvenamųjų namų su 314 namų ūkių. Naujoji valdė 385,4 ha žemės. 1892–1895 veikė leidėjas ir knygininkas Jonas Liudvikas Sakutis. 1912 gyveno 1000 žmonių; buvo geležinkelio stotis, pašto, telefono ir telegrafo skyriai. Veikė sava taupomoji-skolinamoji kasa, 2 lentpjūvės, 2 mašinų dirbtuvės, malūnas, plytinė. Buvo 4 viešbučiai, 4 užeigos ir restoranai (D. Dickschas – Dikšas ir kiti), knygrišykla ir raštinės prekių krautuvė, daug įvairių parduotuvių bei prekybos įstaigų. Prekybininkai buvo Karl Klischat [Klišaitis], Max Sturies [Sturys], D. Lulat [Lulaitis] ir kiti. Dirbo gydytojas ir veterinaras, įvairūs amatininkai. Raudies [Raudys] tvarkėsi acetileno dujų stotelėje, vežiojimu rūpinosi Dav. Willus. Matzeit [Macaitis] ir kiti dirbo siuvėjais. Iki Antrojo pasaulinio karo veikė 2 pieninės, vykdavo dideli savaitiniai turgūs. Gyvavo blaivybės (Mėlynojo kryžiaus) draugija; 1922–1925 veikė Arthuro R. Sekunos spaustuvė. Karo beveik nepaliesta Naujoji suniokota SSRS valdymo metais, nuardytas geležinkelis Britanija–Lapynai.

Vilius Pėteraitis

Martynas Purvinas

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Naujoji (Joneikiškė), 1997