Jonas Kazlauskas

Kazláuskas Jonas 1930 VIII 1Matiešionyse (Marijampolės aps.) 1970 X 8 Vilniuje, kalbininkas. Habilituotas daktaras (1968), profesorius (1969). 1954 baigė Vilniaus universitetą. 1957–1970 jame dėstė ir baltų filologijos įvadą, daug dėmesio skyrė vakarų baltų (prūsų, kuršių) kalboms ir Mažajai Lietuvai (ypač Skalvos ir Nadruvos klausimu). 1962–1964 Vilniaus universiteto Istorijos ir filolologijos fakulteto prodekanas, 1968–1970 dekanas. 1965–1970 tęstinio leidinio „Baltistica“ atsakingasis redaktorius. Leidinyje paskelbta Vytauto Mažiulio, Leto Palmaičio, Audronės Jakulienės (Kaukienės), Williamo Schmalstiego ir kitų prūsistinių tyrinėjimų, t. p. darbų, skirtų Mažosios Lietuvos lietuvių kalbai. Daugiausia tyrinėjo istorinę lietuvių kalbos morfologiją, fonologiją, akcentologiją, dialektologiją. Kazlausko veikalas Lietuvių kalbos istorinė gramatika (1968, valstybinė premija 1973) pradėjo naują lietuvių kalbos istorijos tyrinėjimo etapą – nuo kalbų lyginimo, izoliuotų faktų tyrimo pereita prie vidinės rekonstrukcijos ir tarmių lyginimo, fonologinių ir gramatinių sistemų istorijos. Darbuose rėmėsi lietuvių, latvių ir prūsų kalbų, tarmių ir raštijos paminklų (tarp jų Mažosios Lietuvos) duomenimis.

L: Mažiulis V. Jonas Kazlauskas; Urbutis V. Jono Kazlausko spausdintų darbų bibliografija // Baltistica, 1971, nr. 7 (1); Girdenis A., Rosinas A. Jonas Kazlauskas (I930–I970) // Kalba ir mintis, Vilnius, 1980, p. 185–196; Sakalauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 2. Vilnius, 1982, p. 55–57.

Audronė Kaukienė

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Jonas Kazlauskas / Iš Lietuvių kalbos enciklopedijos, 1999