Elzė Mėta Rėzaitė-Bacevičienė

Rėzáitė-Bacẽvičienė Elzė Mėta (vok. Else Resas) 1913 X 11Svencelėje (Klaipėdos aps.) 1997 X 2Klaipėdoje, lietuvybės puoselėtoja Klaipėdos krašte. Tėvas Adomas Rėzas (Adam Reesas, 1882–1945) laikė save Martyno Liudviko Rėzos giminaičiu, turėjo pusbrolį Juodkrantėje. Ūkininkavo motinos Marios Kalvelytės-Rėzaitienės (vok. Maria Kalwelis-Reesas, 1887–1972, Oldenburge) paveldėtame ūkyje ir žvejojo Kuršių mariose. XIX a. pabaigoje žvejai tarpusavyje kalbėjo kuršiškai, mokykloje, be vokiečių, mokėsi lietuvių bažnytinių knygų kalbos, o namie kalbėjo vietos lietuvininkų tarme. Rėzaitė-Bacevičienė 1927(?) baigė 8 metų Svencelės liaudies mokyklą vokiečių kalba, lietuviškai mokėsi tik giedoti bažnytines giesmes. Po 1923 Klaipėdos krašto susijungimo su Lietuva jaunimas pradėjo daugiau skaityti lietuviškus laikraščius, būrėsi į vaidintojų ratelius. Rėzaitė-Bacevičienė su Vydūno pjesių pastatymais važinėjo į Priekulę, Klaipėdą, Šilutę, Kintus, dalyvavo jaunimo susibūrimuose ir šventėse Juodkrantėje, ant Rambyno kalno, kitur. 1935–1939 Adomo Brako pakviesta, mokėsi Aukuro draugijos tautos kultūrai kelti vaidybos mokykloje, dirbo Klaipėdos uosto valdybos telefoniste, dainavo „Aidos“ chore, važinėjo gastrolių į Kauną. Naciams aneksavus Klaipėdos kraštą pasiliko Lietuvos pilietybę (optacija), išvyko į Didžiąją Lietuvą. Dirbo Vilkaviškio pašte telefoniste. 1941 I 25 susituokė su Broniumi Bacevičiumi (1912–2002), inžinieriumi, stačiusiu Klaipėdos uostą. Per Antrąjį pasaulinį karą sužeista atsitiktinės skeveldros (amputuota koja). 1944 evakavosi su šeima ir tėvais į Pomeraniją (Vokietija). 1946 su šeima grįžo į Klaipėdą. Artimai bendravo su rašytoja Ieva Simonaityte, Marija Brakiene, kuri rūpinosi, kad būtų sugrąžinti iš Sibiro jos vyras dailininkas Adomas Brakas ir sūnus Tautvydas. 7–8 dešimtmetyje konsultavo Klaipėdos kultūros skyrių ir kraštotyros muziejų dėl klaipėdiškių tradicijų, teikė literatūros ir kitų eksponatų. Vaikai: Tautvydas (1943–1953), Laima (g. 1956), Kristina Mickevičienė (g. 1947, chemikė, augina dukrą Dalią ir sūnų Jūrą). Rėzaitė-Bacevičienė su vyru palaidota Elniškės kapinėse.

L: Arbušauskaitė A. Lietuvos optantai: klaipėdiškiai, 1939. 2001; V. Kaltenio interviu su E. M. Bacevičiene 1997 VII 29 (magnetinis įrašas, MLEA).

Iliustracija: Elzė Rėzaitė-Bacevičienė, apie 1970

Iliustracija: Elzė Rėzaitė Klaipėdoje, 1939 / Iš Laimos Bacevičiūtės šeimos albumo

Iliustracija: Elzės Rėzaitės motina Maria Kalwelis-Ressas ir sesuo Anna su vyru Kurtu, apie 1943 / Iš Laimos Bacevičiūtės šeimos albumo

Iliustracija: Elzės Rėzaitės-Bacevičienės šeima: ji pati, dukros Kristina ir Laima, vyras Bronius, 1959 / Iš Laimos Bacevičiūtės šeimos albumo

Iliustracija: Lietuvių kultūros draugijos „Aida“ choras Klaipėdoje: scenoje iš kairės antra – Elzė Rėzaitė, apie 1938 / Iš Laimos Bacevičiūtės šeimos albumo

Iliustracija: Lietuvių kultūros draugijos „Aida“ choras Klaipėdoje: scenoje iš kairės antra – Elzė Rėzaitė, apie 1938; Marijos Burbienės (pirma) išleistuvės į Vokietiją, dešinėje pirma – Elzė Rėzaitė-Bacevičienė, 1965 / Iš Laimos Bacevičiūtės šeimos albumo