žuvininkystė

žuvininkỹstė, gyvulininkystės mokslo šaka apie maistui naudojamas žuvis, jų pagrindines gausumo svyravimo priežastis bei apsaugą, žvejybą, žuvies paruošą, veisimą ir auginimą gamtiniuose ir dirbtiniuose vandens telkiniuose. Seniausios žinios apie žuvininkystę Kryžiuočių ordino teritorijoje randamos XIV a. metraščiuose ir dalykiniuose raštuose. Juose aprašomos pagrindinės verslinės žuvys, žvejybos būdai, žuvininkystės teisės (įgijimo ir praradimo) paliudijimai, lengvatų suteikimas, duoklės žuvimi apskaitos ir kita. Minėta, kad 1365 Klaipėda įsigijo išskirtinę žvejybos teisę, 1466 Karaliaučiuje Priegliaus upėje pastatytos pirmosios lašišinės užtūros, 1529 veisimui įvežta karpių ikrų. Nuo 1825 Karaliaučiaus universiteto Zoologijos muziejuje pradėta rinkti Prūsijos žuvų pavyzdžiai. Pradėti leisti leidiniai apie žuvis (C. G. Lorecko Fauna prusica, 1826–1848 [Prūsijos fauna] ir kiti). Pirmą išsamų straipsnį apie žūklės būklę ir žuvis Nemuno žemupyje, Kuršių mariose ir Baltijos priekrantėje 1876 paskelbė Wilhelmas Ernstas Beerbohmas. 1881 Bertholdas Heinrichas Benecke išleido knygą Fische, Fischerei und Fischzucht in Ost- und Westpreussen [Rytų ir Vakarų Prūsijos žuvys, žvejyba ir žuvivaisa], kurioje aprašytos Prūsijos gėlų ir jūros vandenų nėgės bei kaulinės žuvys, kone visi naudoti žvejybos būdai bei įrenginiai, jų senieji pavadinimai, pateikti žuvivaisos pradmenys, aprašyta žuvų ligos ir parazitai, žvejybos teisės raida regione. Nuo XIX a. II pusės pradėti tęstiniai gėlų ir jūrų vandenų žuvų biologijos moksliniai tyrimai. Didelį postūmį jų kokybei padarė 1870 įsteigtos Vokietijos mokslinės jūrų tyrimų komisijos (vok. Königlich Preußische Commission zur Erforschung der Deutschen Meere, vėliau – Deutsche Wissenschaftliche Kommission für Meeresforschung) veikla. 1925 Alfredas Willeris įsteigė Žuvininkystės institutą Karaliaučiuje. Jame buvo tiriama Rytprūsių žuvų įvairovė ir žvejyba. Moksliniame žurnale Zeitschrift für Fischerei und deren Hilfswissenschaften [įsteigtas 1870; Žuvininkystės ir gretimų mokslų žurnalas] paskelbti straipsniai apie Kuršių marių didstinčių, starkių, ežerinių seliavų, priekrantės lašišų ir šlakių bei kitų žuvų biologijos ypatumus, parazitus, ligas ir kita. Žuvų tyrimus paskatino 1924 aplinkiniuose Aismarių kaimuose prasidėjusi žvejų liga. Tirtas poveikis žvejų sveikatai, žuvų kokybei, bendras žuvų apsikrėtimas parazitais. Tyrimus atliko ir skelbė M. Braunas, A. Willeris, G. Marre, C. Lehmannas, žvejybos inspektorius Kiockas iš Labguvos ir kiti. 1894 įsteigti Vokietijos jūrinės žvejybos sąjungos (vok. Deutscher Seefischerei-Verein) padaliniai Ščecine, Gdanske, Karaliaučiuje ir Klaipėdoje atliko žvejybos pajėgumų įvertinimus Baltijos pajūryje. Vokietijos žvejybos sąjungos (vok. Deutsche Fischereivereine, įkurta 1870) žurnalke pradėtos skelbti metinės žuvų sugavimų (t. p. Kuršių mariose ir Baltijos priekrantėje) suvestinės. Ši sąjunga padėdavo įsigyti žvejybos, žuvies perdirbimo ir saugojimo įrangos, suteikdavo lengvatas prekybai, rengdavo žvejų apmokymus. 1924–1926 žūklės apžvalgą Kuršių mariose ir Baltijos jūroje (Vokietijos pusėje) atliko J. Lundbeckas. Klaipėdos krašto žvejybos būklės įvertinimą atliko A. Rondomanskis. Jis išleido pirmą apžvalginę knygą Žvejyba Mažojoje Lietuvoje (1924). 1934 profesorius Tadas Ivanauskas paskelbė pirmą lietuvių kalba Baltijos jūros Lietuvos pakraščio žuvų sąrašą (su trumpu jų biologijos aprašymu). Žuvies sugavimų apskaitą tęsė ir skelbė Lietuvos statistikos metraštis ir žurnalas Zeitschrift für Fischerei und deren Hilfswissenschaften metinėse suvestinėse. 1934 Klaipėdos uoste atidaryta žuvies perdirbimo įmonė Žuvis. 1926–1934 Pertiltenikuose (Fischhauseno aps.) buvo atliekami bandomieji lašišų dirbtinio veisimo darbai (nepasiteisino).

L: Rondomanskis A. Žvejyba Mažojoje Lietuvoje. K., 1924; Ivanauskas T. Lietuvos pakraščio, neįskaitant Kuršmarių, žuvų sąrašas // Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakulteto darbai, t. 9, sąs. 1. K., 1934; Žuvininkystė. V., 1967; Lietuvos žuvininkystė: dokumentai, faktai, skaičiai (1918–2005). V., 2007; Beerbohm-Freilenhof E. W. Die Fischerei des Kurischen Haffs und der Nebengewässer derselben sowie der anliegenden Theile der Ostsee // Zirculare des Deutschen Fischerei-Vereins, 1872; Hensen V. Über die Befischung der deutschen Küsten. Jahresbericht der Commission zur wissenschaftlichen Untersuchung der deutschen Meere in Kiel für die Jahre 1872, 1873. Berlin, 1875; Benecke B. Fische, Fischerei in Ost- und Westpreußen. Königsberg, 1881; Kiock. Wanderung und Fang der Fische im Unterlauf der Memel //Zeitschrift für Fischerei und Hilfswissenschaften, Bd. 23, H. 1. Berlin, 1925.

Egidijus Bacevičius

Iliustracija: Kuršių marių žvejai traukia tinklus, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Kuršininkės žvejės laukia sugrįžtančių žvejų, iki 1939 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio

Iliustracija: Žvejų valtis Klaipėdos panoramos fone, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Kuršvaltės Kuršių mariose, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Žvejai Aismarėse, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Rosenbergo (Aismarės) prieplaukoje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Žvejų uostas Naujojoje Piliavoje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdiškis žvejas, striekia ūdas – kabina žyvytes jaukui / Iš Martino Buddraus šeimos albumo

Iliustracija: Leidimas žvejoti Nemune, išduotas Michaeliui Buddrus, 1948 / Iš Martino Buddraus šeimos albumo

Iliustracija: Kuršių marių pakrantės žvejų kaimas, iki 1939 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Nemuno žvejys Arthuras Buddrus, 1937 / Iš Martino Buddraus šeimos albumo

Iliustracija: Gilijos žvejys su dukterimi kuršvaltėje, iki 1939 / Iš MLEA

Iliustracija: Trys žvejai, iki 1944 / Iš Viktoro Raševskio rinkinio