Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vyžių parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Vyžiuose, jo bendruomenė.

Vỹžių parãpija, įkurta 1857 X 1. Jai priskirti iki tol Verdainės bendruomenei priklausiusių pietrytinių kaimų gyventojai. Pirmasis kunigas – Johannas Eduardas Riedelsbergeris, atkeltas iš Labguvos apskrities Karklės bažnyčios; pamaldas laikė laikinuose maldos namuose (pritaikytoje daržinėje). 1859 bendruomenei priklausė 5835 asmenys – 3890 lietuviai (67%) ir 1945 (33%) vokiečiai. Gotiško romaniško stiliaus vienabokštė bažnyčia pastatyta pagal Berlyno architekto Augusto Stülerio brėžinius, pašventinta 1866 XI 7. Joje tilpo 1100 žmonių (sėdimų vietų 800). Viduje suprojektuotos trapecijos formos medinės lubos, nedidelį altorių iš trijų pusių juosė chorai. Sakyklą puošė 4 evangelistų paveikslai, į pamaldas kvietė bokšte įkelti 2 vario varpai. 1883 galiniame chore sumontuoti 16 registrų vargonai. Vyžiuose pamokslavo būsimieji Tilžės bei Šilokarčemos bažnyčių apskričių superintendentai Theodoras Gustavas Struckas (1887–1893), Hermannas Joppas (1893), Otto Obereigneris, rašytojos Ievos Simonaitytės globėjas Emilis Bleiweissas, dirbo kunigai lietuvininkai Artūras Pipiras (1906–1909), Kristupas Lepenys (1910–1912), Kristupas Šernius (1923–1928), Egmontas Bergaitis (Bergatt; 1928–1934) ir Dovydas Jurkaitis (1934–1944). 1878 parapijiečių priskaičiuota 6300 (lietuvių 4275), 1902 – 6800 (lietuvių 4800). Keičiantis parapijos riboms skaičiai kiek mažesni: 1921 – 4950, 1926 – 5000, 1936 – 5069. 1944 parapija ištuštėjo. Bažnyčioje sovietinė kariuomenė įrengė kariškių ligoninę, vėliau čia būta kolūkio sandėlių. 1945–1947 sugrįžus kiek senesnių gyventojų bendruomenė atgaivinta (oficialiai įregistruota 1948 VIII 22). Pamaldas laikė diakonai F. Megnis, M. Klumbys.

Albertas Juška

Iliustracija: Vyžių bažnyčia, 1995(?)

Iliustracija: Vyžių bažnyčioje įrengtas grūdų beicavimo sandėlis, 1989 / Iš Dionizo Varkalio archyvo