Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK)

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK), 1943 XI 25–1991 VII Lietuvoje (1943–1944) ir užsienyje veikęs bendras vyriausiasis rezistencinis centras tautos teisėms Lietuvoje ir užsienyje ginti. Vienijo politines partijas, kultūrines ir visuomenės organizacijas. Rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Įkurtas politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame susirinkime Kaune. Vadovas Steponas Kairys…

Vyriáusiasis Lietuvõs išláisvinimo komitètas (VLIK), 1943 XI 25–1991 VII Lietuvoje (1943–1944) ir užsienyje veikęs bendras vyriausiasis rezistencinis centras tautos teisėms Lietuvoje ir užsienyje ginti. Vienijo politines partijas, kultūrines ir visuomenės organizacijas. Rūpinosi Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Įkurtas politinių partijų ir rezistencinių organizacijų atstovų steigiamajame susirinkime Kaune. Vadovas Steponas Kairys (1943–1945). 1944 II 16 išplatino atsišaukimą su deklaracija, kurioje skelbiama: Išlaisvinta Lietuva turi būti demokratinė respublika. Kol bus sušauktas demokratiniu būdu išrinktas Lietuvos seimas, išlaisvintoji Lietuva bus valdoma pagal Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus. Laikinosios Valstybės Konstitucijos nuostatus priima VLIKʼas pagal 1922 m. Lietuvos Konstitucijos principus. 1944 V–VI dalį VLIK narių suėmė gestapas. Numatydamas būsiant naują sovietinę okupaciją VLIK 1944 savo veiklą perkėlė į Berlyną; delegatais Vokietijoje paskyrė M. Krupavičių, R. Skipitį, V. Sidzikauską. Pirmas VLIK posėdis Berlyne įvyko 1944 X 3. Po Potsdamo konferencijos VLIK pasiuntė memorandumą JAV prezidentui H. S. Trumanui ir Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui W. S. Churchilliui, kuriame buvo prašoma nepripažinti prievartinio Lietuvos įjungimo į SSRS, pareikalauti, kad SSRS išvestų savo kariuomenę iš Lietuvos, kad lietuvių tauta galėtų atkurti nepriklausomą valstybę. Nuo 1945 VLIK veikė Würzburge, paskui – Reutlingene, nuo 1955 – Niujorke, nuo XX a. 9 dešimtmečio – Vašingtone. VLIK veikloje dalyvavo ir Mažosios Lietuvos Taryba. 1951–1952 Mažajai Lietuvai atstovavo Martynas Brakas (1952 VLIK Vykdomojoje taryboje buvo K. Žalkauskas, buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius). 1953 į VLIK priimtas Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis, atstovai Erdmonas Simonaitis, Martynas Gelžinis.

Iliustracija: VLIKʼo seimo prezidiumas: Kazys Bobelis, M. Pranevičius, V. Mažeika, Jonas Stiklorius, A. Kasulaitis ir M. Blynas Klivlende, 1981 / Iš žurnalo „Lietuvių dienos“, 1981, Nr. 10

Iliustracija: VLIKʼo posėdis Vokietijoje su JAV Kongreso atstovu ir komiteto komunistų agresijai tirti pirmininku Charlesu Kerstenu: Šidiškis, Kezelytė, Kersten, Ch. Kerstenas, prelatas M. Krupavičius, P. Dargis, K. Žalkauskas, Jaks-Tyris, priekyje P. Karvelis, Norkaitis, dešinėje MLT atstovai Martynas Gelžinis ir Erdmonas Simonaitis, 1953 / Iš Anso Lymanto rinkinio