Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Vorpilis

Vorpile, 2 km nuo Tilžės esantis piliakalnis.

Vorpilis, Vorpile, 2 km nuo Tilžės esantis piliakalnis, apie kurį likę daug padavimų, sakmių. XIX a. Eduardas Gisevius minėjęs šią vietovę turint blogą vardą (čia dažnai paklysdavo žmonės, įvykdavo nelaimingi atsitikimai, vaidenosi). Vienas žmogus pasakojo matęs į jį atlekiant iš Vorpilio ugnines kulkas. Šis piliakalnis minėtas Mažosios Lietuvos aprašymuose. Apie Vorpilį padavimų skelbta W. J. A. Tettau ir Jodoko Donato Huberto Temmės prūsų ir lietuvių sakmių rinkinyje. Daug jų užrašė Vilius Kalvaitis; šie paskelbti Jono Basanavičiaus rinkinyje Iš gyvenimo vėlių bei velnių (vėliau rinkinyje Žemės atmintis, 1999). Suliteratūrintame padavime pasakota apie kunigaikščio Voro pilį, kurią, kryžiuočiams pasirodžius, prakeikė žynys; ji su visais gyventojais nugrimzdusi į požemį. Dauguma pasakojimų apie Vorpilį susiję su nugrimzdusia pilimi. Pasakota ant Vorpilio viršaus buvus skylę, į kurią metus akmenuką, tas ilgai krisdavęs. Užsiminta apie Vorpilyje buvusius lobius. Anot vieno padavimo, ponas su 40 vyrų Vorpilį kasinėjo ir rado daug senovinių daiktų. Kitas žmogus susapnavo, kad reikia kasti Vorpilį per sekmadienio Mišias – jis rasiąs daug aukso. Žmonės pasakojo matę prie Vorpilio didelį jautį, kuris užėjęs ant viršaus pradingęs. Pasitaikydavo ir regėjimų: esą ant kalno matytos trobos, prie kalno sutikta juodai apsirėdžiusi mergelė. Trys sutiktos gražios mergelės prašiusios jas išvaduoti (žmogus turėjęs pabučiuoti tris bjaurius pavidalus, bet neįstengęs). Yra keletas sakmių apie prarastą galimybę gauti pinigų. Apsinakvojusiam prie kalno žvejui pasirodė vokietukas, klausdamas, ar mesti. Žvejui atsakius teigiamai į jo valtį buvo įmesta nulupta kumelė. Žmogui išvertus ją upėn vokietukas pasakęs, kad ten buvęs maišas pinigų. Kitoje sakmėje perkelti per Nemuną ponas ir ponia atsidėkojo žvejui arkliašūdžiais. Juos išmetus paaiškėjo ten buvus pinigus. Išlikusi stebuklinė pasaka apie kuprotą muzikantą, kurį grįžtantį iš vestuvių prikalbino ateiti į Vorpilio rūmus pagroti (už tai jam buvo nuimta kupra).

L: Lietuvininkai. V., 1970; Tettau W. J. A. und Temme J. D. H. Die Volkssagen Altpreussens, Litthauens und Westpreussens. Berlin, 1837; Zweck A. Litauen. Stuttgart, 1898.

Jūratė Šlekonytė