sveikatos apsauga
sveikãtos apsaugà. Išlikusiuose Prūsijos valdžios įsakuose sveikatos apsauga pateikiama įvairiais aspektais: iš užsienio pirklių reikalaujama sveikatos liudijimo (1732), uždraudžiama iš užsienio įvežti skarmalus (1738), atvykti žmonėms iš maru apkrėstų kraštų (1738); mokoma, kaip elgtis su padvėsusiais galvijais (1750), kaip paruošti vaistažoles gyvuliams (1765), kaip kovoti su raupais (1769), maru (1790), kaip gelbėti skęstančiuosius, sušalusiuosius, nugaravusiuosius (aspinuodijusius smalkėmis), pasikorusiuosius, pasismaugusiuosius ar šiaip gyvybės ženklų nerodančiuosius (1775 ir kita be datos); liepiama naikinti pasiutusius šunis (1797), mokoma, kaip laidoti limpamomis ligomis susirgusiuosius (1800), kaip apsaugoti galvijus nuo maro ir kitų ligų (1804, 1807, 1831 ir kita be datos). Pirmieji gydytojai atsirado Karaliaučiuje. Jie gydė aukštuomenę ir turtingus miestiečius. Kartais išimties tvarka išgydydavo ir eilinį valstietį. Karaliaučiaus kotryniečių ligoninės (įkurta 1552) steigėja buvo Regina Protmann. Jos įkurta vienuolija slaugė ligonius, mokė mergaites slaugymo. 1920 Šv. Kotrynos ligoninėje buvo iki 220 lovų, veikė 4 skyriai. Nuo 1922 įkurta gailestingųjų seserų mokykla. Sovietų bombardavimo metu (1945) ligoninė sudegė. Elzbietietės 1894 Karaliaučiuje įsteigė Šv. Elzbietos ligoninę. 1939 buvo 5 skyriai 300 lovų. 1944 VII 30 Karaliaučiaus bombardavimo metu ligoninė smarkiai nukentėjo, po kelių mėnesių atstatyta, 1945 ją užėmė rusai (tuo metu buvo 200 ligonių, 300 pabėgėlių ir 82 seserys). Ylavos krašte senovėje miesto gyventojus gydė pirtininkai ir barzdaskučiai. Kaimuose gydymu užsiiminėjo piemenys ir žolininkės (gydė žolelėmis ir kitomis priemonėmis). Epidemijų metu nebuvo jokios realios pagalbos, nes senoji medicina dar nežinojo ligų priežasties. Tai įrodė 1709–1711 maro epidemija. 1646 Freinlaukių pirtininkai įsteigė gildiją, kur pirtininkas ir chirurgas dirbo kartu. XVIII a. chirurgai atsiskyrė nuo pirtininkų. Jie gavo miesto chirurgų vardą. Tais laikais universitetą baigę gydytojai vadinosi fizikais arba daktarais, gyveno Karaliaučiuje ar Barštyne. Nuo 1820 fizikai buvo oficialūs gydytojai. Jie prižiūrėjo apskrities medikų darbą, privalėjo užkirsti kelią epidemijoms, kovoti su jomis, skiepyti vaikus nuo raupų, kontroliuoti vaistinių, drogerijų darbą, prižiūrėti kūdikio ir moterų konsultacijų veiklą, globoti mokyklinio amžiaus vaikus. Nuo 1902 apskrities fiziko ir žaizdų gydytojo pareigos buvo sujungtos į apskrities gydytojo etatą. Ylavoje laisvai ligonius gydė apskrities fizikas ir chirurgas. Ylavoje nuo XIX a. buvo maža miesto ligoninė, o apskrityje veikė dar 3 senelių namų tipo ligoninės. 1910 pastatyta medinė 90 lovų Ylavos apskrities ligoninė. Vyriausiasis gydytojas gydė vidaus ligas ir ėjo chirurgo pareigas. Ligoninėje buvo rentgeno aparatas, hidroterapija; gydyti tuberkulioze sergantys ligoniai. Tilžės sveikatos apsaugos vadovai rūpinosi ligoninių, vaistinių, drogerijų, vaikų namų, vaikų darželių, senelių ir invalidų namų priežiūra. Apskrities gydytojui patikėta tuberkulioze, akių, dantų, lytinėmis ligomis sergantieji, girtuoklių priežiūra, kova su epidemijomis, mokyklų globa, valstybinės sienos perėjimo vietose – gydytojo medicinos kontrolė, psichinėmis ligomis sergančių paguldymas į ligonines. Jam buvo pavaldūs teismo, kalėjimo bei atsakingi už skiepijimą gydytojai. Tilžėje buvo 6 vaistinės, po 1 vaistinę – Ragainėje, Kruopiuose, Brėkštynuose ir Būdviečiuose. Tilžėje ir Ragainėje buvo po 2, Brėkštynuose ir Lenkininkuose po 1 plataus profilio gydytoją. Medicinos seserų skyriai buvo Ragainėje, Kruopiuose, Brėkštynuose, Būdviečiuose, Lenkininkuose, Kadmilžiuose ir Pakriokiuose. Akušerės buvo Ragainėje, Kruopiuose, Būdviečiuose, Kadmilžiuose ir Brėkštynuose. Be valstybės išlaikomų veikė ir 2 privačios ligoninės: viena akušerinė-ginekologinė, kita – chirurginė. Sveikatos apsauga Girdavos apskrityje rūpinosi apskrities gydytojai Holzas, Schürmannas, Schraderis, Schapalas (Šapalas), Kittelis ir Schmidtas. Sveikatos apsaugos išlaidas apmokėdavo apskritis ir bendruomenė. Į apskrities gydytojo pareigas įėjo policinė medicinos priežiūra, dokumentų pensijai gauti išdavimas. Dirbant Schapalui gyventojai buvo skiepijami, rūpinamasi vaikų sveikata ir jų dantų priežiūra, globojami sergantys tuberkulioze, venerinėmis ligomis, invalidai, alkoholikai ir silpnapročiai. Apskrities gydytojui talkino 2 padėjėjai. Apskrityje dirbo 7 seserys, kurios rūpinosi ligoniais ir senais žmonėmis. 14 akušerių prižiūrėjo nėščias moteris, gimdyves ir žindomus kūdikius. Kartą per metus tikrindavo invalidus.
Dar skaitykite: ligoninės, medicina, medicinos įstaigos, medicinos darbuotojai.
Jurgis Mališauskas
Leonardas Poviliūnas
Iliustracija: Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninė / Iš leidyklos „Libra Memelensis“ archyvo