medicinos įstaigos

medicnos staigos. Karaliaučiuje veikė miesto ir labdaringų organizacijų ligoninės bei klinikos. Miesto kalėjime 1780 įrengta stacionari medicinos įstaiga ligoniams gydyti. 1797 ji oficialiai atidaryta kaip Karaliaučiaus miesto medicinos įstaiga. 1866 ten buvo 40 lovų, dirbo chirurgų, vidaus ligų gydytojų, psichiatras. Ši medicinos įstaiga nuolat plėsta: 1881 atidarytas atskiras pastatas sergantiems šiltine ir tuberkulioze, 1895 – modernus chirurgijos, 1903 – moterų, 1908 – infekcinių ligų skyrius. 1913 atidaryta nauja miesto klinika, kurioje buvo šveicorinė, priėmimo kambarys, neurologijos skyrius; pusrūsiuose − gydytojų butai, restoranas, kazino, administracinės patalpos bei gyvenamosios patalpos darbuotojams. Įsteigta medicinos seserų mokykla. 1918–26 ši medicinos įstaiga vėl pertvarkyta, atnaujinta jos medicininė įranga, išplėstas ginekologijos skyrius, jame įrengta operacinė ir kūdikių skyrius, laboratorija, rentgeno bei gydymo radžiu kabinetai. 1928 atidarytas vaikų skyrius, 1930 jis išplėstas iki 130 vietų. Plintant venerinėms ligoms, tuberkuliozės ligoninėje įrengtas skyrius joms gydyti (kai 1930 Tilžėje atsidarė tuberkuliozės ligoninė, Karaliaučiaus medicinos įstaigose šių ligonių sumažėjo). 1944 dėl oro antskrydžių ką tik operuotiems ligoniams Karaliaučiuje pastatytas bunkeris, o vaikščiojantys ligoniai perkelti į besitraukiančiųjų medicinos įstaigas prie Vėluvos. Karaliaučiaus medicinos įstaigų ir jų skyrių vadovais dirbo: dr. Langė, prof. Schneideris, prof. Samteris, prof. H. Stolzas, prof. A. Böttneris, dr. K. Falkenheimas, dr. S. Hoffheinzas. XVI a. pabaigoje vienuolė Regina Protmann įkūrė Karaliaučiuje Šventosios Katharinos ligoninę. 1920 joje buvo 220 lovų, veikė 4 skyriai. 1922 prie jos įkurta gailestingųjų seserų mokykla. Per Antrąjį pasaulinį karą ligoninės pastatai sudegė. 1850 Gailestingųjų seserų draugija Karaliaučiuje atidarė Gailestingųjų seserų ligoninę vargstančioms ir sergančioms moterims gydyti. Jos vadovu paskirtas dr. Hassė. 1855 šioje ligoninėje atidarytas vyrų skyrius. 1861 pastatytas naujas pastatas. Su Karo ministerija susitarta, kad ligoninės skyriuose (išskyrus moterų) vadovaujančias pareigas užims karo gydytojai, jiems į pagalbą ir pasitobulinti bus siunčiami jauni karo gydytojai. Ligoninė nuolat plėsta ir moderninta. 1880 čia dirbo 154 gailestingosios seserys. 1889 pastatytas naujas pagrindinis pastatas su personalo patalpomis; veikė vidaus ligų, 2 chirurgijos, akių ligų, moterų, ausų-gerklės-nosies, vaikų ir kūdikių skyriai. Atskirai pastatytas pastatas užkrečiamosiomis ligomis sergantiems asmenims. 1914 prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, 15 ligoninės gydytojų išvyko į karą. 1928–1930 pastatyta nauja 5 aukštų ligoninė; joje buvo 353, o visoje medicinos įstaigoje – 500 lovų. 1933 prie ligoninės pastatyta senelių prieglauda. XX a. pradžioje Gailestingųjų seserų ligoninėje dirbo 720 seserų. Visai ligoninei vadovavo dvasininkai: klebonas Götzas, vėliau – D. Bormannas ir Stachowitzas; skyriams – karo gydytojas dr. Herrlichas, dr. Bobrikas, dr. Kirsteinas, prof. Heisrathas, dr. Reinholas; dr. Dautwigas, dr. Sinnhuberis, dr. Wölkė, dr. M. Kobas, dr. H. Flathas, Herfordas, dr. D. Rhesė, dr. Schemelis, dr. Krause, prof. R. Unterbergeris. Nuo 1894 Karaliaučiuje veikė vienuolių Pilkųjų seserų kongregacijos įkurta Šventosios Elžbietos ligoninė. Jos direktorius dr. Schradė ligoninę nuolat plėtė. 1939 joje buvo 300 lovų, veikė 5 skyriai – chirurgijos, vidaus ligų, vaikų, moterų, akių ligų bei ausų-gerklės-nosies ligų poskyris. Vyriausiaisiais gydytojais dirbo prof. dr. H. Falkensteinas ir W. Starlingeris. 1944 VIII 30 ši medicinos įstaiga apgriauta, per keletą mėnesių atstatyta. Sovietų kariuomenei užėmus miestą, joje buvo 200 ligonių, 300 pabėgėlių ir 82 medicinos seserys. Nuo XIX a. Ylavos apskrityje veikė 4 medicinos įstaigos: Ylavoje – maža miesto ligoninė, o jos apskrityje – 3 senelių namų tipo ligoninės. 1910 pastatyta moderni 90 lovų Ylavos apskrities ligoninė. Vyriausiuoju gydytoju paskirtas vidaus ligų ir chirurgijos specialistas E. Wolffas, su juo dirbo dar vienas gydytojas ir kelios medicinos seserys bei slaugytojas sanitaras. Ligoninėje operuota, švitinta vadinamąja kalnų saule, taikyta hidroterapija, gydyta tuberkuliozė. 1936 ligoninė perstatyta, išplėsta (iki 140 lovų), atnaujinta medicininė įranga, priimti dar 2 gydytojai. Prie jos atidaryta medicinos seserų mokykla. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ligoniai ir personalas pergabenti į Piliavą. Kaip atskira medicinos įstaigos rūšis 1793 atsirado karo ligoninės (lazaretai). 1810 pasiūlytas taikos meto karo ligoninės projektas keletą kartų tobulintas ir derintas pagal naujus kariuomenės organizacinius reikalavimus. Vykdant 1873 karinės sanitarijos reformą karo ligoninės vyriausiasis gydytojas skiriamas tos įstaigos vadovu ir atsakingu asmeniu. Divizijų ligoninės buvo atskiruose miestuose (Įsrutyje – I divizijos; Allensteine – II divizijos). Karaliaučiuje pirmoji karo ligoninė buvo dar nuo Friedricho Wilhelmo laikų. 1879 pastatyta nauja 3 korpusų karo ligoninė. 1935 įsteigta nauja kariuomenės ligoninė, kurioje vieną vadovaujančių postų užėmė prof. dr. S. Szerreiks (Šereikis). Dar ligoninės

L: Scholz H., Schroeder P. Ärzte in Ost- und Westpreussen. Würzburg, 1970.

Leonardas Poviliūnas

Iliustracija: Labguvos ligoninė, 1933 / Iš MLEA