Statutinis teismas
Statùtinis tesmas, 1935 įsteigta Lietuvos vyriausiojo tribunolo institucija, turėjusi nagrinėti Lietuvos ir Klaipėdos krašto įstatymų ir įstatyminių aktų galimo prieštaravimo Klaipėdos krašto Konvencijos statutui bylas. Po 1930 itin suintensyvėjęs Vokietijos kišimasis į Lietuvos politiką Klaipėdos krašte paskatino Lietuvos teisininkus valstybės vyriausiajame tribunole numatyti naują Statutinio teismo įstaigą. Jis turėjo perimti centro ir autonominės valdžios institucijų konfliktų, kilusių iš skirtingo Statuto interpretavimo, nagrinėjimo kompetenciją, padedant išvengti nuolatinio Klaipėdos klausimo aktualizavimo Tautų Sąjungos Taryboje. Statutiniam teismui suteikta kompetencija spręsti Lietuvos ar Klaipėdos krašto įstatymo, administracinio organo administracinio akto, Klaipėdos krašto gubernatoriaus ar Klaipėdos krašto seimelio neįstatyminio akto prieštaravimo Klaipėdos krašto Statutui bylas. Teismą turėjo sudaryti pirmininkas (juo turėjo būti vyriausiasis tribunolo pirmininkas) ir Lietuvos prezidento, teisingumo ministro teikimu skiriami 4 nariai. 1935 X 24 Lietuvos prezidento aktu Statutinio teismo nariais paskirti Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas Boleslovas Mažulis, tarybos narys Zigmas Starkus, vyriausiasis tribunolo narys Martynas Bruzdeilinas ir Vytauto Didžiojo universiteto docentas Domas Krivickas. Vokietija, Klaipėdos krašto autonominės institucijos ir vietiniai teismai nepripažino Statutinio teismo kompetencijos Klaipėdos krašte, todėl jis veiklos nepradėjo.
L: Robinzonas J. Statutinis Teismas ir Klaipėdos krašto statutas // Teisė: teisės mokslų ir praktikos laikraštis. 1935, nr. 31.
Vasilijus Safronovas