Mažosios Lietuvos
enciklopedija

SS

Schutzstaffel der NSDAP, sukarinta NSDAP organizacija, atlikusi partijos apsaugos, elitinių kariuomenės dalinių, represines-policines funkcijas.

SS, Schutzstaffel der NSDAP (liet. apsaugos būriai), sukarinta NSDAP organizacija, atlikusi partijos apsaugos, elitinių kariuomenės dalinių, represines-policines funkcijas. Veikė 1925–1945. Pradėjo formuotis 1923 iš SA smogiamųjų būrių, kaip asmeninė Adolfo Hitlerio apsauga, įkurta 1925 SA viduje; iš pradžių buvo pavaldi SA, nuo 1930 – A. Hitleriui. SS kūrėjai ir vadai buvo Julius Schreckas (1925–1926), Josephas Bertholdas (1926–1927), Erhardas Heidenas (1927–1929), Heinrichas Himmleris (1929–1945), žymesni SS nariai: R. Heydrichas, G. Bergeris, R. Darré, O. Pohlis. Į SS priimti rinktiniai 25–35 metų vyrai, lojalūs A. Hitleriui. Dėl SS elitiškumo buvo kilęs konfliktas su SA vadais. 1929 SS turėjo 280 narių, 1932 – 52 000, 1934 – 200 000. 1934 A. Hitlerio iniciatyva nužudžius SA vadus, SS tapo savarankiška elitine organizacija. Nuo 4 dešimtmečio SS sudarė: svarbiausia žvalgybos ir kontržvalgybos organizacija Sicherheitstienst SS (SD, įkurta 1932), koncentracijos stovyklų priežiūros daliniai Totenkopfeverbände (SS-TV; apie 30 000 narių), specialiosios paskirties SS kariuomenė SS-Verfügungstruppe (apie 14 000 narių; 1939 lapkritį ji pervadinta Waffen-SS), specialiųjų veiksmų mobiliosios grupės Einsatzgruppen ir kitos. 1940 SS sudėtyje įkurta Vyriausioji Reicho saugumo valdyba; jai priklausė SS saugumo tarnyba – SD, kriminalinė policija, slaptoji policija gestapas (įkurta 1933). Organizacijoje buvo sukurta įvairių institucijų, pvz. Rassen-und Siedlungshauptmt (RuSHA) [Rasės ir perkėlimo valdyba]. 1943 SS vadas H. Himleris tapo vidaus reikalų ministru, SS dispozicijoje sutelkta baudžiamojo teroro aparato valdžia Vokietijoje ir okupuotuose kraštuose. 1944 SS buvo 900 000 narių. SS susiliejo su Vokietijos valstybės aparatu, persekiojo NSDAP politinius oponentus, vykdė policijos funkcijas partijoje, žydų genocidą okupuotuose kraštuose. SS hierarchinę struktūrą ir rangus sudarė (pradedant aukščiausiais): feldmaršalas – Reichsführer SS, generalinis pulkininkas – Oberstgruppenführer, generolas – Obergruppenführer, generolo pavaduotojas – Gruppenführer, generolas majoras – Brigadeführer, brigadininkas – Oberführer, pulkininkas – Standartenführer, papulkininkis – Obersturmbannführer, majoras – Sturmbannführer, kapitonas – Hauptsturmführer, pagalbininkas – Obersturmführer, žemesnysis pagalbininkas – Untersturmführer. SS organizacijoje buvo griežta disciplina, ideologija, toleruotas misticizmas ir pagoniški ritualai. Nuo 1929 kiekvienas SS narys turėjo pateikti vokiečių kilmės įrodymus. SS padalinių struktūros pavyzdžiu Klaipėdoje Ernstas Neumannas steigė Tvarkos tarnybos būrius (vok. Schützstaffeln-SS). Vokietijos SS organizacijos padalinių filialai veikė Tilžėje, Gumbinėje, Įsrutyje, Klaipėdoje, Eitkūnuose, Sūduvoje. Nuo 1934 Karaliaučiuje ir Tilžėje įsitvirtino saugumo tarnyba (SD). Rytprūsių politiniams kaliniams buvo įkurti lageriai, vienas jų buvo Stalupėnuose. 1939 Vokietijai užimant Klaipėdos kraštą, buvo dislokuoti ir SS būriai.

L: Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1929. V., 1992; Williamsonas G. SS nuo gatvės kovotojų iki daugiagalvės hidros. V., 1998; Tilitzki Ch. Alltag in Ostpreußen 1940–45. Würzburg, 1995; Wielka encyklopedia PWN, t. 25. Warzawa, 2004.