simboliai

siboliai, daiktiniai, vaizdiniai ar garsiniai ženklai, žymintys kokią nors sąvoką, turintys kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantys kokią nors idėją. Vakarų baltai turėjo įvairių religinių simbolių. Ant diržo sagčių, žąslų, geriamųjų ragų ir kitko randami saulės ir žvaigždžių simboliai, paprasti mazgai bei žiedai, žvėrių atvaizdai. Tačiau prūsai mažiau už kitus naudojo žvėrių atvaizdus kaip simbolius (gal dėl vikingų įtakos). Mėgti gryni geometriniai ornamentai. Apie prūsišką simboliką ir heraldiką žinoma iš XVI a. pradžios dominikono Simono Grunau Prūsijos kronikos, kurioje aprašė legendinio Prūsijos suvienytojo ir pirmojo karaliaus Videvučio (vok. Widowuto) vėliavą bei herbą. Baltoje drobulėje ligi pusės stoto buvo pavaizduoti mėlynais rūbais vilkintys 3 vyrai: bebarzdis jaunuolis su varpų vainiku ant galvos, t. y. javų dievas Patrimpas (vok. Potrimppo), juodabarzdis vidutinio amžiaus vyras su karūna iš liepsnų – toks vaizdavimas būdingas dievui Perkūnui, bei žilabarzdis su balta skara, panašia į turbaną, vyras, vadinamas Patulu (vok. Patollo), kuris buvo vyriausiasis prūsų dievas. Anot S. Grunau, tokia dievų trejybė buvo kimbrų tikėjimo priverstinė adaptacija Prūsijoje, nes anksčiau prūsai garbindavo tik saulę. XX a. paskutiniaisiais dešimtmečiais paskelbtuose spalvotuose XVII a. pradžios kronikų Prūsijos herbuose atsispindi legendinis ir mitologinis prūsų kultūros aspektas. Trijuose renesansinio skydo laukuose vaizduojama aukščiausių prūsų dievų trejybė: I baltame lauke – Perkūnas, II raudoname lauke – Patrimpas, baltoje skydo papėdėje – Patulas. Herbo skydininkai – Vaidevutis ir jo brolis krivių krivaitis Brutenis (vok. Brutteno). Virš skydo yra uždėtas šalmas ir skraistė, virtusi akanto lapais. Virš jų – karūnėlė. Šalmo papuošale matyti ąžuolas ir už jo šuoliais lekiantis baltas žirgas. Šį papuošalą galima būtų susieti su herbe vaizduojamomis figūromis bei skydininkais, žyminčiais dvasinę ir pasaulietinę sferas. Ąžuolas yra dvasinio pasaulio simbolis – dievų trejybės ir krivio krivaičio buveinė, o žirgas – Videvučio – karaliaus ir karvedžio – atributas. Kitas žinomas prūsų herbas – renesansinis perkirstas skydas, kurio viršutiniame mėlyname lauke pavaizduota geltona karūna, o apatiniame geltoname – apversta mėlyna karūna. Herbas primena Karaliaučiaus miesto herbą, sudarytą iš karūnos ir kryžiaus. Lokys ir ąžuolas nevyraujantys, bet dažnai pasitaikantys simboliai Prūsijos karalystės miestų heraldikoje.

L: Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, t. 2. V., 2001; Gimbutas M.: Die Balten. Urgeschichte eines Volkes im Ostseeraum. Ullstein Nr. 34708, 1991; Hupp O. Königreich Preussen. Bonn, 1993.

Agnė Railaitė

Iliustracija: Visatos simbolis IV–VIII a. Antkopčio (?) radiniuose Klaipėdos apskritis / Iš Pranės Dundulienės knygos „Lietuvių liaudies kosmologija“

Iliustracija: Vaidevučio vėliava / Iš knygos „Prūsijos kronika“, XVI a. II pusė