ornamentai

ornameñtai naudoti įvairiose puošmenose ir dirbiniuose, atspindėjo krašto gyventojų tradicijas, jų polinkius bei siekius. Senovėje ornamentais puošti įvairūs keramikos, odos, metalo dirbiniai, audiniai (dar proistorė). Lietuvininkai ir kuršininkai paveldėjo senųjų baltų ornamentus (dažnai simbolinius ir kita), papildė juos naujais motyvais. Vykstant krašto kolonizacijai Mažojoje Lietuvoje plito iš Vakarų Europos atvežti įvairių tautų bei etninių grupių ornamentai bei jų elementai. Profesionalų dirbiniai (bažnytinis menas, miestiečių buities reikmenys, plitę pramonės dirbiniai), juose naudoti ornamentai pamažu skverbėsi į lietuvininkų gyvenimą, įvairiai atsispindėjo krašto amatininkų bei liaudies meistrų darbuose. Žinomi Mažosios Lietuvos senieji dirbiniai bei pastatai buvo puošniau ir gausiau ornamentuoti nei, pvz., Žemaitijoje. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje Vokietijoje stiprėjant tautinio meno srovei profesionalūs menininkai ir projektuotojai ėmė naudoti krašte pastebėtus vietinius ornamentus savo kūryboje, dirbinių bei pastatų puošmenoms. Po Pirmojo pasaulinio karo vis labiau įsigalėjo pramonės gaminiai, moderniojo meno – priešiško tradicijoms bei ornamentams – nuostatos; senieji ornamentai vis mažiau naudoti dirbiniams puošti. Lietuvininkų buityje įsivyravo pirktiniai gaminiai, miestietiškos puošmenos, gausiai tiražuotos vakarietiškos gyvensenos detalės. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos daugelyje šeimų saugoti tėvų bei senelių sukaupti ir padaryti dirbiniai (audiniai, mezginiai, medžio ir kiti dirbiniai) papuošti tradicine ornamentika. Įvairių ornamentuotų dirbinių buvo sukaupę krašto muziejai, kolekcionieriai. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, pasitraukimo, genocido ir etnocido metais buvo sunaikinta didžioji dalis ornamentuotų Mažosios Lietuvos dirbinių. Negausūs krašto senųjų ornamentų pavyzdžiai saugomi Vokietijos bei Lietuvos muziejuose. Iki šiol krašto ornamentai mažai tirti. Senųjų krikštų formos sietos su priešistorės simboliais, nagrinėti audinių bei mezginių ornamentų pavyzdžiai.

Dar skaitykite: liaudies architektūra, tautodailė.

L: Zehner-Kasimir E. Sudauer Hochzeits – Teppiche // Tolkemita – Texte. 3. 1980; Hahm K. Ostpreußische Bauernteppiche. Jena, 1937.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Lanko formos žalvario segė, rasta Vilkų Kampe, Šilutės apskritis, VIII a. / Iš Rimto Kazio Tarabildos rinkinio

Iliustracija: Sidabru inkrustuota kalavijo rankena, rasta Linkūnų kapinyne, Pakalnės apskritis, II–XIII a. / Iš MLEA

Iliustracija: Lietuvininkų tautinės juostos, austos Urtės Dėckytės-Šlažienės, 1910 / Iš Elenos Matulionienės knygos „Klaipėdos krašto tautiniai drabužiai“, 2005

Iliustracija: Tradiciniu ornamentu puošta lovatiesė, XIX a. pabaiga / Iš Evos Banaitytės Koch rinkinio

Iliustracija: Žirgo ir Saulės motyvais puoštas senovinis indas, rastas Rytprūsiuose, II amžius / Iš Marijos Gimbutienės knygos „Senovės simbolika lietuvių liaudies mene“, 1994

Iliustracija: Sidabriniai ornamentuoti kabučiai iš Jurgaičių ir Vėžaičių kapinynų, Klaipėdos apskritis, VIII–IX a. / Iš MLEA

Iliustracija: Klaipėdietiška ornamentuota spinta, saugota Karaliaučiaus Rytprūsių tėviškės muziejuje, iki 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Baltiški Girdavos bažnyčios fasado ornamentai / Iš Vladimiro Kulakovo knygos „Nuo Rytprūsių iki Kaliningrado srities“ (rusų kalba), 2002

Iliustracija: Lietuvininkų ornamentai / Iš Elenos Matulionienės knygos „Klaipėdos krašto tautiniai drabužiai“, 2005

Iliustracija: Ornamentuoti archeologiniai radiniai iš senųjų prūsų kapinynų, 1900

Iliustracija: Ornamentuoti archeologiniai radiniai iš senųjų prūsų kapinynų, 1900