Senamiestis (Karaliaučiaus)

Senãmiestis (Karaliáučiaus) (vok. Altstadt), antroji po senosios Steindammo gyvenvietės Karaliaučiaus gyvenvietė. Pradėta kurti XIII a. 8 dešimtmetyje į pietus nuo 1255 pastatytos Karaliaučiaus pilies, tarp jos ir Priegliaus upės. 1286 II 28 Prūsijos krašto magistras Konradas von Tierbergas suteikė miesto steigimo privilegiją Kulmo teisėmis. Iš pradžių vadinta Karaliaučiaus miestu, bet suteikus privilegijas Naujamiesčiui (Lyvenikei, 1300) ir Knypavai (1327), pavadinta Senamiesčiu. Parapija kildinosi iš Steindammo pirmosios bažnyčios (sugriauta 1263); Senamiesčio parapijos bažnyčia t. p. buvo pašventinta Šv. Mykolo vardu (po 1504 perstatyta, 1826–1828 nugriauta, 1838–1845 jos vietoje pastatyta nauja), o Steindammo bažnyčia tapo jos filija. Apėmė siaurą teritoriją, Ilgosios gatvės (vok. Langgasse) išilgai padalintą į 2 dalis: 2 neužstatyti plotai formavo Turgaus aikštę, prie kurios buvo rotušė, ir aikštę prie bažnyčios bei kapinių. 1333–1370 Senamiesčio teritorija aptverta mūriniais įtvirtinimais, vakarų ir rytų pusėje ją juosė gynybiniai vandens grioviai. Pietrytiniame kampe Ordinas buvo pasilikęs dalį žemės, kurioje įkurdino Šv. Dvasios ligoninę ir paliko plotą Sembos vyskupijos katedros statybai. Ji pradėta statyti 1297–1304, bet nebaigta (vėliau katedros teisės suteiktos Knypavos bažnyčiai). Spėjama, kad Senamiestyje buvo ir pirmoji katedros mokykla; vėliau iškėlus ją į Knypavą, Senamiesčio taryba įsteigė mokyklą prie parapinės bažnyčios. Iš pradžių pietinės Senamiesčio dalies mokiniai tebelankė katedros mokyklą, šiaurinės dalies – parapinę; 1381 nustatyta, kad visi Senamiesčio mokiniai turi lankyti tik parapinę mokyklą. XIV a. Senamiestyje minėtos Šv. Martyno ir Šv. Jurgio ligoninės, 1420 – pirmoji vaistinė. Gyventojai vertėsi amatais ir prekyba. 1340 Karaliaučiaus Senamiestis pirmąkart paminėtas kaip Hanzos sąjungos narys (1579 paskutinįsyk dalyvavo Hanzos susirinkime), bet Karaliaučiaus reikšmė regiono prekyboje labiau išaugo tik po Trylikos metų karo. Senamiestis kartu su Knypava dalyvavo 1440 steigiant Prūsiškąją sąjungą. Ordino didysis magistras 1441 peržiūrėjo Senamiesčio privilegiją ir išplėtė jo žvejybos bei medienos prekybos teises. Prasidėjus Trylikos metų karui, 1454 vasarį, Senamiesčio miestiečiai sukilo prieš Ordiną, apgriovė priešpilio mūrus ir dalį pilies, tačiau 1455 kovą Senamiestis pasitraukė iš Prūsiškosios sąjungos. 1724 VI 13 pagal karaliaus Friedricho Wilhelmo I reglamentą Senamiestis buvo sujungtas su Knypava ir Lyvenike į vieną Karaliaučiaus miestą.

L: Gause F. Die Geschichte der Stadt Königsberg in Preussen. Bd. 1, 3, Köln-Weimar-Wien, 1996.

Vasilijus Safronovas

Iliustracija: Karaliaučiaus senamiestis: pilies rytiniai vartai / Iš Domo Kauno rinkinio