Prūsiškoji sąjunga
Prsiškoji sjunga (vok. Preussischer Bund), Kryžiuočių ordino valstybės žemėse XV a. susidariusi kilmingųjų ir miestiečių organizacija savo politinėms ir luominėms teisėms ginti. Pradėta kurti 1440 III 14 Marienverderyje. Ten susirinkę Prūsijos luomų atstovai sutarė gintis prieš naujus Ordino potvarkius ir vis didėjančias prievoles, Ordino valdininkų kišimąsi į amatų ir prekybos reikalus. Prūsiškoji sąjunga išaugo iš nuo seno slapta veikusios Driežų sąjungos. Vengdamas komplikacijų, Ordino didysis magistras Paulius von Russdorfas Prūsiškąją sąjungą formaliai pripažino; dėl to jam teko atsistatydinti. Prūsiškoji sąjunga aktyviai veikė ir toliau kaip tarpininkė tarp Ordino ir jo valstybės luomų. Kai Prūsijos vyskupai stojo prieš Prūsiškąją sąjungą, ši pagaliau nutraukė visus santykius su Ordinu ir sutelkė visus nepatenkintuosius. Ordinui ir Vokietijos imperatoriui Friedrichui III ėmus persekioti Prūsiškąją sąjungą, šios organizatoriai nutarė ieškoti Lenkijos karaliaus Kazimiero III globos. Prūsiškosios sąjungos vardu J. Baisenas 1454 II 18 atvedė į Krokuvą delegaciją, kuri prašė Prūsiją paimti į savo valdžią. Kazimieras III išdavė dokumentą, kuriuo Prūsija buvo inkorporuota į Lenkiją, o jos luomų teisės sulygintos su lenkų. J. Baiseną Lenkijos karalius paskyrė Prūsijos gubernatoriumi, o pačiam Ordinui netrukus paskelbė Trylikametį karą (1454–1466), jis baigėsi 1466 antrąja Torunės taika, kuri privertė Ordiną tapti Lenkijos vasalu. Tuo Prūsiškoji sąjunga reikšmingai prisidėjo prie jau nusilpusios Ordino valstybės sugriovimo.
Dar skaitykite miestų karas.
L: Ivinskis Z. Rinktiniai Raštai II, 1986.