Semba
Sémba, Sámbija (vok. Samland), sembų genties gyventa teritorija, istorinė prūsų žemė Sembos pusiasalyje (baltai, žemėlapis). Sembą iš pietų supo Aismarės, iš vakarų ir šiaurės Baltijos jūra bei Kuršių marios, rytuose ribojosi su Nadruva, pietuose – su Notanga. Petras Dusburgietis ir 1258 žemės derybų aktas Sembai priskyrė Vėluvą; jos pusėje pagal šį aktą buvo ir Laukiška. Semba buvo tankiausiai apgyventa prūsų žemė. Joje rasti dideli gintaro telkiniai, todėl Semba buvo prekybos su romėnais centras. Apie I–III a. gintaro keliu į Romos imperiją Sembą pasiekdavo romėnų pirkliai. Nuo IX a. suaktyvėjo vikingų puolimai. IX a. viduryje žinomas Regnaro Lotbroko žygis, 960 Saksas Gramatikas aprašė Danijos karaliaus Haroldo sūnaus Haakono žygį į Sembą. Apie 1014 Knutas Didysis, XI a. pabaigoje – Knutas IV surengė žygius iš Danijos į Sembą. Paskutinis danų žygis į Sembą vyko 1210. Skandinavai Semboje ne tik kariavo, bet ir aktyviai prekiavo. Sembos pusiasalio šiaurėje buvo įsikūręs svarbus prūsų prekybos centras Viskiautai (Kaupas), kur rasta apie 500 VIII–X a. pilkapių. Juose, be sembų, palaidota skandinavų su turtingais sidabro ir žalvario papuošalais, ginklais, žirgų kamanomis, balnais ir kitomis įkapėmis. Prie šio pilkapyno rasta gyvenvietė, klestėjusi X a. pradžioje. Kryžiuočių ordinas dar 1242 rengėsi Sembos puolimui, tačiau tam sutrukdė 1242 kilęs Pirmasis prūsų sukilimas. Iki 1252 kryžiuočiams pavyko užkariauti Varmę, Notangą ir Bartą. Sembos užkariavimas tęsėsi iki 1257. 1255 pastatyta Karaliaučiaus pilis. Nuo XIV a. didžioji dalis Sembos sudarė Karaliaučiaus komtūriją. 1525–1618 buvo viena iš 3 Prūsijos kunigaikštystės provincijų. XVI a. pradžioje Semba buvo suskirstyta į 4 valsčius: Fischhauseno (jį sudarė 6 seniūnijos: Fischhauseno, Medinavos, Tyrenbergo, Sūdavos, Labotos, Pavandenės), Žiokų (8 seniūnijos: Žiokų, Kaimės, Krimyčių, Valdavos, Vargių, Rūdavos, Pabėtų, Girmavos; Žiokų valsčiaus įtakai priklausė ir Rasytės valsčius), Neuhauseno ir Laukstyčių valsčiai (abu smulkiau nesuskirstyti). 1752 Friedricho II įsakymu Prūsija perskirstyta į 10 sričių, o Semboje įsteigtos 3 naujos sritys. Administracinės reformos vėliau vykdytos 1815–1818 ir prieš Antrąjį pasaulinį karą. 1818 II 1 Semba buvo padalyta į 2 apskritis: Fischhauseno ir Karaliaučiaus kaimiškąją. 1939 IV 1 sujungus Fischhauseno apskritį ir Karaliaučiaus kaimiškąją apskritį sukurta Sembos apskritis apėmė 1922,92 km2; 1939 čia gyveno 120 246 gyventojai. Sembos apskritis su centru Karaliaučiuje egzistavo 1939–1945. Iki XX a. išliko Sembos prūsiškų vietovardžių: Warnicken, Dirschkeim, Wangnicken, Woiditen, Willkau ir kitų.
Dar skaitykite: administracinis teritorinis suskirstymas, Mažoji Lietuva.
Semba šaltiniuose vadinta įvairiai: anksčiausiai Adomo Bremeniečio paliudytas pavadinimas – Samland (1073), vėliau – lotyniškuose šaltiniuose randamais variantais su įterptiniu -b- Semblandia (1224), Zambia (1231) ir be jo, pvz., Samia (1238), Samlandia (1242). Pirminė lytis buvusi be įterptinio -b-: Sam-, Sem- ir sietina su į Tvankstos tvenkinį įtekančia Sam-yte (vok. Samitten-graben). Vandenvardžių sam-, sem- šaknis gretinama su lietuvių bendriniu žodžiu sem-ti „užlieti, apsemti, tvindyti“, samus „kuris daug apsemia“. Tad pirminė Sam-ytės upės vardo reikšmė bus buvusi „apsemianti, užliejanti upė“. Aplink Samytę į visas puses driekėsi samų – sembų gyvenamoji sritis – Sama, Samba, Semba.
L: Vileišis V. Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje. K., 1935; Tautavičius A. Prekybiniai kultūriniai ryšiai I–XII a. V., 1972; Dundulis B. Normanai ir baltų kraštai IX–XI a. V., 1982; Lietuvių etnogenezė. V., 1987; Mažiulis V. Prūsai ir kiti vakarų baltai // Prūsijos kultūra. V., 1994; Pėteraitis V. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai. V., 1997; Mickevičius A. Ankstyvieji skandinavų ir kuršių kontaktai // Lietuva ir jos kaimynai. V., 2001; Mikučionis U. Kuršių ir skandinavų santykiai sagų literatūroje // Liaudies kultūra. 2003. Nr. 2; LE; Mortensen G. Beiträge zu den Nationalitäten und Siedlungsverhältnissen von Preussisch Litauen. Memel, 1927; Gusovius P. Der Landkreis Samland. Würzburg, 1966.
Vilius Pėteraitis
Iliustracija: Senovės prūsų pilies rekonstrukcinis piešinys / Iš Paulo Gusovijaus knygos „Der Landkreis Samland“, 1966
Iliustracija: Naujieji Kuršiai, XIX a. / Graviūros saugomos Berlyno muziejuje (Kupferstich-Kabinett Staatliche Museen zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz)
Iliustracija: Prylaukių dvaras, XIX a. / Graviūros saugomos Berlyno muziejuje (Kupferstich-Kabinett Staatliche Museen zu Berlin – Preußischer Kulturbesitz)
Iliustracija: Sembos kilmingųjų krikštas / Iš Virginijos Budrikienės rinkinio
Iliustracija: Kadinės ąžuolas Kadinės kaimo dvare Aismarių slėnyje – pasak legendos, Kadinė buvo prūsų valdovo Videvučio vaikaitė, 1997
Iliustracija: Kuršvaltės nerijos prieplaukoje, iki 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Mažųjų Kuršių žvejų popietė, iki 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Išlikęs tautinės architektūros pastatas Kranto kurorte, 2001
Iliustracija: Išlikęs tautinės architektūros pastatas Kranto kurorte, 2001
Iliustracija: Išlikęs tautinės architektūros pastatas Kranto kurorte, 2001
Iliustracija: Žvejo kiemas Žuvininkuose, iki 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Žvejys smaigsto (striekia) jauką ant kabliuko, iki 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Moterys vytina-džiovina žuvį, iki 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Kraunami javai pajūrio lauke, iki 1944 / Iš MLEA
Iliustracija: Tradiciniai gyvenamieji namai Maršaičiuose, 2001
Iliustracija: Rieduliai Aismarių pakrantėje, 2003
Iliustracija: Rieduliai Aismarių pakrantėje, 2003 / Iš MLE
Iliustracija: Gintaro gaudymas jūroje ties Palvininkais, iki 1944 / Iš MLEA