Mažosios Lietuvos
enciklopedija

raiteliai

jojikai, žirginio sporto mėgėjai.

rateliai, jojikai, žirginio sporto mėgėjai. Mažosios Lietuvos gyventojai nuo seno buvo geri raiteliai, ypač vertinti Prūsijos kariuomenėje, kur jie sudarė geriausius dragūnų bei ulonų pulkus. Jų drąsa ir vikrumas apdainuotas senovės dainose ir eilėraščiuose, aprašytas spaudoje. Žmonės keliaudavo pėsti arba raiti, ne tik ant žirgų, bet ir ant prijaukintų briedžių, su kuriais sėkmingai medžiodavo. Raitos moterys XIX a. Mažosios Lietuvos kaime ir mieste – įprastas vaizdas. Jos dalyvaudavo sportinėse varžybose, iškilmėse. 1834 VI 20–21 Klaipėdoje apsilankė sosto įpėdinis Friedrichas Wilhelmas su žmona. Juos Sendvaryje su dainomis sutiko 84 raitos merginos, palydėjo iki pirklio Ruppelio namo, kuriame buvo apsistoję, padovanojo gėlių vainiką, pirštines ir juostą. 1890 VIII 25 pakeliui iš Rusijos kaizeris Wilhelmas II užsuko į Klaipėdą, aplankė Tauralaukį, kur jį pasitiko 12 raitų moterų, jos lietuvių ir vokiečių kalbomis sudainavo patriotinę dainą. Kavalerijos garnizonuose Įsrutyje ir Gumbinėje buvo rengiami maži raitelių turnyrai. Raitelių sportui krašte skirta daug valstybės lėšų ir dėmesio, jis buvo populiarus tarp gyventojų. Didžiuosiuose miestuose įrengti hipodromai. Išskirtinę vietą užėmė Įsruties Rytprūsių hipodromas Lenkininkų priemiestyje. Čia iki Antrojo pasaulinio karo turnyrai rengti kasmet, pradedant Sekminių turnyru ir baigiant rudenį Didžiuoju tarptautiniu jojimo ir važnyčiojimo turnyru. Šias tradicijas pradėjo Prūsijos įgulos husarų generolas, raitelių vadas Hansas Joachimas von Zietenas. Pirmosios lenktynės įvyko 1839 Įsros pievose, 1913 – Didysis Rytprūsių turnyras, kurį surengė Įsruties turnyrų ir lenktynių sąjunga (vok. Turnier-und Rennverein Insterburg e.V.). Dalyviams bei specialistams (žirgų augintojams, raiteliams) siūlyta plati išjodinėjimo, kliūtinio jojimo bei greičio ir technikos konkūrų programa. 1919 hipodromas atstatytas. Nuo 1920 iki Antrojo pasaulinio karorudens turnyruose rengtos 2 svarbios rungtys. Kovota dėl Didžiojo Rytprūsių prizo ,,Sa“ klasės konkūruose su 20 kliūčių ir 1640 metrų jojimas su 29 šuoliais bei didžioji daugiakovės rungtis, susidedanti iš 3 dalinių „L“ klasės išjodinėjimo rungčių, 12 km „S“ klasės trakėnų krosas su 45 kliūtimis ir „M“ klasės kliūtinio jojimo Įsruties hipodrome. 1932 pradėta didelė hipodromo įrengimų statyba. Nauja žirgų treniravimo aikštė ir jos trasos, įrengtos Trakėnų augintojų draugijos nario Dietricho von Lenskio-Kattenau, sudarė sąlygas visapusiškai atsiskleisti raitelių galimybėms. Įsruties Rytprūsių hipodromą palankiai įvertino geriausi specialistai, iki šiol žinomos įrengtos kliūtys. Viena iš jų – 3 kliūčių kombinacija. Vienoje pusėje – mūrinė sienelė su iš karčių pastatyta kliūtimi, viduryje – 2,6 m pločio griovys su iki 2,3 m aukščio kliūtimi, po to – šuolis žemyn į 2 m griovį, besibaigiantį kliūtimi. Įsručiai būdinga didžiojo daugiakovės konkurso trasa. Reikėdavo joti per kliūtį, kuri dažnai po lietaus atsidurdavo patvinusioje Unguros upėje. Žirgas ir raitelis po šuolio panirdavo į vandenį ir turėdavo plaukti iki kranto. Kitame ruože raiteliui reikėjo iš 1 m gylio vandens peršokti apverstą ir upėje pritvirtintą valtį. Tokios vandens kliūtys ugdė dalyvių meistriškumą. Čia dėl Tautų prizo ir kituose dideliuose konkursuose dalyvavo Šiaurės ir Rytų Europos ir Baltijos šalių pavieniai raiteliai bei komandos. Nuo 1934 varžybos kasmet vykdavo ir Klaipėdoje. XX a. pradžioje Joneikiškėje susikūrė raitelių draugija Niederung [Žemuma], apie 1930 pasivadinusi Reiterverein Neukirch [Joneikiškės raitelių draugija]. Jai vadovavo Sassas iš Gedvilaičių, Paulius Taudienas, vėliau Hermanas Paltinaitis (Paltinat). Veikė moterų skyrius. Kaip jojimo salė naudota vasarinė javų saugykla. Kiekvieną vasarą vykdavo raitelių turnyrai, medžioklės, dresavimo egzaminai. Juose dalyvaudavo žinomiausi Rytprūsių raiteliai. Pasižymėjo Helmutas Tilvikas (Tillwick) iš Alkkalnio, broliai Prūsai (Preuss) iš Wolfsbergo ir kiti. Rytprūsiuose buvo garsūs raiteliai broliai Böttcheriai iš Wolfsbergo, laimėję daug turnyrų, treniravęsi Tilžėje, grafas M. Lehndorffas-Preyl su žirgu Piccolomini 1924 Paryžiaus olimpinėse žaidynėse laimėjęs aukso medalį išjodinėjimo rungtyje.

Dar skaitykite: kavalerija, Prūsijos kariuomenė.

Keleivis. 1956, nr. 7; Lietuvos Pajūris. 1982, nr. 4; Joost P., Koehler I. Altes und neues aus Tilsit. Kiel, 1983; Winkel H. Reitturniersport in Insterburg und Ostpreußen // Insterburger Brief, Mai/Juni 2002; Insterburger Brief. 2003, nr. 1–2; MLFA.

Leonardas Poviliūnas

Martin Tydecks

Iliustracija: Paveikslas „Rytprūsių kirasyras (šarvuotas raitelis) su trakėnų žirgu“, XIX a. / Reprodukcija iš Kęstučio Milkeraičio rinkinio

Iliustracija: Įsruties lietuvių 12 pulko ulonai, XX a. pradžia / Iš MLEA

Iliustracija: Raitelių paradas Įsruties turgaus aikštėje, 1930 / Iš MLEA

Iliustracija: Lietuvininkės raitelės, išsirikiavusios Klaipėdos kareivinėse dainų šventei: pirmoji raitelė – Gertrūda Brožaitis-Kėkštienė, 1927 / Iš Rūtos Kėkštaitės-Mačiūnienės albumo