Mažosios Lietuvos
enciklopedija

kavalerija

raitoji kariuomenė, viena iš 3 pagrindinių senosios kariuomenės rūšių.

kavalèrija (pranc. cavalerie – raitininkai), raitoji kariuomenė, viena iš 3 pagrindinių senosios kariuomenės rūšių. Kaip savarankiška kariuomenės dalis kavalerija pradėta naudoti apie 2000 metus iki Kristaus. Kavalerija buvo skirstoma į sunkiąją (raiteliai ginkluoti kardais ir ietimis) ir lengvąją (raiteliai ginkluoti lankais ir trumpakotėmis ietimis). Viduramžiais Vakarų Europoje pagrindinė kariuomenės jėga buvo riterių kavalerija. Kare kavalerija naudota ir atsiradus ugniašaudžiam ginklui. Per Pirmąjį pasaulinį karą kavalerija naudota žvalgybos, sekimo tikslams. Sunkioji šarvuotų riterių kavalerija, kryžiuočių didieji koviniai žirgai lėmė Prūsos nukariavimą XIII a. XV a. Prūsijoje riterių kavaleriją pradėjo keisti raitarai, susidedantys iš sunkiai ginkluotų riterių, jų ginklanešių ir raitų pėstininkų. Tokia kavalerijos struktūra greitai išplito visoje Europoje. XVII a. pradžioje atsirado sunkioji kavalerija – kirasyrai (vok. Kürassiere) ir ietimis ginkluoti raiteliai (vok. Lanzierer). Abiejų rūšių raiteliai dėvėjo kirasas (nugaros ir krūtinės šarvai, sutvirtinti metalo plokštelėmis, saugoję nuo kulkų ir šaltųjų ginklų), apsiginklavę pistoletais, špagomis ir kitais ginklais. Vidutiniąją kavaleriją sudarė dragūnai ir karabinieriai (vok. Bandelierreiter), dar vadinti arkebūzininkais. Nuo sunkiosios kavalerijos jie skyrėsi prastesniais žirgais, buvo ginkluoti tik karabinais ir pistoletais. XVIII a. iš dragūnų pulkų išsirutuliojo sunkioji kavalerija, o Prūsijoje jie vadinti grenadieriais. Lengvoji kavalerija buvo husarai ir ulonai – jie nedėvėjo šarvų, buvo ginkluoti trumpavamzdžiais karabinais ir pistoletais. XVII–XVIII a. Prūsijoje visa kavalerija priklausė Raitijos regimentui, kuris buvo suskirstytas į 10 kampanijų, sudarytų iš 5 eskadronų. Prūsijos kariuomenės klestėjimo metu karalius Friedrichas II 1786 turėjo 12 pulkų kirasyrų, 12 pulkų dragūnų, 10 pulkų husarų ir 10 pulkų ulonų, iš viso apie 40 tūkst. raitelių. Kavalerijoje dažnai tarnavo lietuvininkai kaip geri raiteliai. XX a. Prūsijoje, kaip ir visoje Europoje, kavalerija prarado savo reikšmę, ją pakeitė oro pajėgos ir tankai.

L: Дюпюи Эрнест Р., Дюпюи Тревор H. Всемирная история войн.Санкт-Петербург, Москва, 1997. Т. II; Encyklopedja wojskowa. Warszawa, 1934.

LE

TLE

Iliustracija: Ulonai prie Arys (Rytprūsiai) arklidės durų, apie 1914. Kairėje (pirmas) Mikas Šimkus, laukininkas iš Vydutaičių kaimo, Pagėgių apskritis / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio

Iliustracija: Martynas Kundrotas iš Voveriškių kaimo paradine gvardiečio uniforma Berlyne, 1914 / Iš Domo Kauno rinkinio