poilsis

póilsis. Senovėje nuo sunkių kasdienių darbų ilsėtasi sekmadieniais, svarbiausių švenčių dienomis. Ūkininkams laisvesniu laikotarpiu būdavo žiema. Įvairesnis poilsis bei pramogos ilgai buvo kilmingųjų bei turtingųjų privilegija. Poilsį gamtoje vertino kūrėjai. Pvz., XVII a. poetas Simonas Dachas Priegliaus pakrantėje prie Karaliaučiaus įsirengė Moliūgų sodą, XVIII a. pabaigoje filosofas Immanuelis Kantas ilsėjosi ir kūrė Modyčių miško namelyje netoli upelio. Palaipsniui gausėjant pasiturinčių žmonių sluoksniui populiarėjo poilsis užmiestyje, pokyliai žinomose karčemose bei užeigos namuose. XIX a.–XX a. pradžioje socialiniai-ekonominiai pokyčiai, išlaisvinę didesnį žmonių ratą, sudarė sąlygas poilsio industrijai plėtotis. Gausėjusių poilsiautojų aptarnavimas palaipsniui tapo pelningu verslu. Jis skatino poilsio ir pramogų reklamą, taip patraukiant naujus poilsiautojų būrius. Tarp viešbučių bei kitų poilsio įstaigų savininkų būta ir lietuvininkų; daug Mažosios Lietuvos gyventojų uždarbiaudavo poilsio versle – ypač išpopuliarėjus poilsiavimui pajūryje. XIII a. viduryje Anglijoje prasidėjęs jūros maudynių sąjūdis plito ir kitose šalyse. 1793 Karaliaučiaus medicinos profesorius Johannas Danielis Metzkeris išleido rašinį Ueber den Mangel an Anstalten zu Seebädern in Preussen [Apie įrengtų jūros maudyklių stoką Prūsijoje], jį palaikė Karaliaučiaus pamokslininkas Augustas Samuelis Gerberis. Apie 1800 Sembos pakrantės ties Varnikais tapo lankoma vieta. 1816 Krante (anksčiau nei Sopote) įrengtos pirmosios Prūsijoje jūrų maudyklės. Poilsis pajūryje greitai tapo madingas. Augant lankytojų srautui senieji žvejų kaimai pamažu tapo kurortais, įrenginėti paplūdimiai su moterų, vyrų bei šeimyninėmis maudyklėmis. Statyti kurhauzai, pensionatai ir viešbučiai, buvusiose dykynėse įrenginėti angliško stiliaus parkai (pvz., 1844 Krante įsteigta Verschönungsverein [Kurorto pagražinimo bendrija] parkams ir apžvalgos aikštelėms įrenginėti). Turtingesnieji žmonės pajūryje statė privačias poilsio vilas. Masinį poilsį prie jūros paskatino geresnis susisiekimas: 1852 įrengtas plentas, 1886 geležinkelis Karaliaučius–Krantas. Nuo 1865 poilsiautojus iš Klaipėdos į Juodkrantę ir Nidą plukdė garlaiviai. 1910 penkiuose Sembos kurortuose susiklostė Vokietijoje didžiausia viešbučių sankaupa, žymiausias poilsio centras, garsėjęs savo patogumais. Plito trumpalaikis poilsis, patogiai ir greit pasiekiant pajūrį. Iki Pirmojo pasaulinio karo į pajūrio poilsiavietes atvykdavo nemaža pasiturinčiųjų iš Rusijos imperijos. Vertintas ir poilsis paupiuose – karaliaučionys poilsiaudavo Priegliaus pakrantėse, tilžiškiai – panemunių kaimuose bei poilsio vilose. Pagrindiniuose kurortuose susikūrė poilsio industrija: statyti dideli vaizdingi pastatai, įvairios aptarnavimo įstaigos. Mažesnėse gyvenvietėse poilsiautojus apgyvendindavo žvejai ir kiti, tam pritaikydami savo sodybų pastatus, juos išpuošdami. Poilsiautojai pajūryje vaišinti šviežios žuvies patiekalais; išpopuliarėjo rūkytos žuvys. XIX a.–XX a. pradžioje išsiplėtojęs ir po Pirmojo pasaulinio karo vėl atgijęs masinis poilsio sąjūdis pakeitė daugelio vietovių žmonių gyvenimą (pajūryje ir kitur pajamos iš poilsio tapo vienu iš pragyvenimo šaltinių), jis pakeitė senųjų gyvenviečių pavidalą bei tradicinę gyvenseną. Iki Antrojo pasaulinio karo populiarios išliko pajūrio poilsiavietės Klaipėdos krašte, nors jų veiklą komplikavo anuometinė politinė padėtis. Pvz., 1932 Klaipėdoje ilsėjosi 6979 žmonės, Nidoje – 4117, Juodkrantėje – 3173, Melnragėje – 368, kitose vietovėse – 867. Tiek poilsiautojų būta ir 1934–1935, vėliau jų sumažėjo. Pvz., 1938 Klaipėdoje ilsėjosi 2664, Nidoje – 5440, Juodkrantėje – 2966, Melnragėje – 472. Daugiausiai poilsiautojų atvykdavo iš Vokietijos (dažniau iš Rytprūsių). 1932 jie sudarė 66,9% visų poilsiautojų, 1933 – 76,8%, 1934 – 77,8%, 1935 – 79,6%, 1936 – 73,5%, 1937 – 78,2%, 1938 – 80,6%. Kiti poilsiautojai atvykdavo iš paties Klaipėdos krašto, Didžiosios Lietuvos ir kitur. Sovietinė okupacija (dar skaitykite pokaris) visiškai pakeitė padėtį krašte: išplėtotoji poilsio industrija nuo 1944 daugiau nebeegzistavo, daug senųjų poilsiaviečių bei poilsio įstaigų buvo suniokota ar apleista. Dalis poilsiaviečių buvo pritaikyta naujo režimo funkcionierių ar kariškių poilsiui, jos išliko geriau. Ilgainiui švelnėjant sovietiniam režimui plito masinis poilsis Semboje, Kuršių nerijoje ir kitur, panaudojant senųjų poilsiaviečių išlikusius pastatus.

L: Willoweit G. Die Wirtschaftsgeschichte des Memelgebiets. Bd. 2. Marburg/Lahn, 1969.

Martynas Purvinas

MLEA

Iliustracija: Kranto kurorto poilsiautojai, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Lauko darbininkų atokvėpis Pisos pakrantėje, iki 1944 / Iš MLEA