Pirmosios draugijos

Prmosios draugjos. Jas leidžiama steigti griežtai reglamentuojant veiklą. Nors draugijų atsirado nedaug ir jos buvo negausios, bet savo egzistavimu, humanitarinės krypties darbais skatino visuomeninės minties plėtojimąsi. Draugijas įkūrė vokiečiai, tačiau į jų veiklą įsitraukdavo ir lietuviai. Draugijų tyrinėjimų objektas buvo ir Mažosios Lietuvos lietuvių kultūra, istorija, etnografija. 1741 Karaliaučiuje įsteigiama Karaliaučiaus Karališkoji vokiečių draugija (Königliche deutsche Gesellschaft zu Königsberg), galėjusi leisti filologijos, istorijos, kitus mokslo darbus be cenzūros, tyrinėjusi prūsistiką ir lituanistiką. Žemės ūkį ir ekonomiką tyrinėjo Karališkoji fizikos ir ekonomikos draugija (Königliche physikalisch-ökonomische Gesellschaft). Ji įsteigta 1789 Marunge, nuo 1799 veikė Karaliaučiuje. Chirurgai Karaliaučiuje įkūrė Chirurgų draugiją (Chirurgische Societät). Visuomeninių ir humanitarinių mokslų srityje darbavosi Laisvoji draugija (Freie Gesellschaft), 1743–1788 veikusi Karaliaučiuje, geografijos – Karaliaučiaus geografų draugija (XIX a.–1904?), politechnikos – Karaliaučiaus (1845–1904?) ir Tilžės (1853–1944?) politechnikos draugijos. 1844–1944 veikė (centras – Karaliaučiuje) Prūsijos senovės draugija (Altertumsgesellschaft „Prussia“), turėjusi muziejų Prussia, biblioteką, paskelbusi veikalų iš Mažosios Lietuvos tautosakos, archeologijos ir istorijos. 1880–1944? veikė Įsruties senovės draugija (Altertumsgesellschaft Insterburg), turėjusi muziejų, biblioteką, tyrusi Mažosios Lietuvos lietuvių liaudies buities kultūrą, etnografiją, archeologijos ir istorijos paminklus. 1760 įsteigta Gumbinės, apie 1774 – Tilžės, XIX a. 6 dešimtmetyje – Klaipėdos skaitymo mėgėjų draugijos, 1860 – Bibliotekos draugija, įkūrusi pirmąją Mažosios Lietuvos liaudies biblioteką Tilžėje, 1914 – Tilžės visuomeninės skaityklos draugija. Vienijami profesinių, verslo interesų Gumbinės (XIX a.–1914?) ir Klaipėdos amatininkų (1867–XX a. pradžioje) draugijose telkėsi amatininkai, Rytų Prūsijos provincijos pramonės centrinė draugija Karaliaučiuje (XIX–XX a.) jungė pramonininkus. Veikė Įsruties verslininkų (1846–1914?), Karaliaučiaus komercinė (1859–1944?) ir sodininkų (1845–XX a. pradžioje?) draugijos, taip pat Rytų ir Vakarų Prūsijos centrinė stenografijos draugija Karaliaučiuje (1861–XIX a. pabaigoje), Tilžės Schtoltzės stenografijos klubas (XIX a. pabaigoje). Be to, veikė Karaliaučiaus misijų (1822–1907), Sodų (Garten-Verein) Klaipėdoje (įkurta 1843), Klaipėdos Sudermanno labdaros (1853–1854), Tilžės dainininkų (prieš 1884–1914?), Muzikos (Musik-Verein) Klaipėdoje (įkurta 1786), Meno (Kunst-Verein) Klaipėdoje (įkurta 1862) draugijos ir kitos. XVIII a. pradžia paženklinta planingu Lietuvos kolonizavimu, autochtonų germanizavimu, vėliau tapusiu valstybine politika.

Vytautas Gocentas

Vilius Ašmys