paleogenas

paleogènas (nuo gr. palaiós – senas ir génos – gimimas, amžius), Žemės geologinės istorijos kainozojaus eros ankstyvasis periodas; geologinė sistema, kurios nuogulos susiklostė tame periode. Prasidėjo po kreidos periodo prieš 65 mln. metų (Ma), baigėsi iki neogeno periodo prieš 23,5 Ma; skirstomas į ankstyvąją paleoceno, viduriniąją eoceno ir vėlyvąją oligoceno epochas (skyrius), šios – į amžius. Paleogeno sistema slūgso negiliai (iki 80–170 m) po neogeno ir kvartero danga, paplitusi Mažojoje Lietuvoje ir per jos pietinę dalį nusitęsia į pietvakarius; atsidengia Sembos pusiasalyje stačiuose jūros krantuose Bruzdavos rage, Palvininkų gintaro kasykloje. Paleogeno sistemos pjūvį sudaro seklios jūros nuosėdos: įvairios sudėties glaukonitinis arba geležingas smėlis, molis, aleuritas, mergelis, silicitas (opoka), fosforito tarpsluoksniai; eoceno nuosėdose (mėlynojoje žemėje) randama gintaro. Nuosėdų storis Mažojoje Lietuvoje (Semboje) siekia 58–60 m. Stratigrafinis pjūvis skirstomas į svitas (jos lietuvių tyrėjų pavadintos Mažosios Lietuvos vietovardžiais). Paleoceną Mažojoje Lietuvoje sudaro moncio (Liubavo svita) ir tanecio (nuosėdų nėra) aukštai; eoceną – yprio (Sambijos svita), bartonio (Alkos svita) ir priabonio (Prūsų svita) aukštai; oligoceną – rupelio (Palvės svita) ir chacio (Naujakuršių svita) aukštai. Paleogeno jūrinis baseinas tęsėsi iš pietų iki Nidos–Kauno– Vilniaus platumos. Klimatas tada buvo šiltas ir drėgnas, sausumoje augo šilumamėgiai lapuočiai ir spygliuočiai. Eoceno jūros pakrantėse Baltijos skydo šlaituose augo gintarinės pušies (Pinus succinifera) miškai. Jų fosilizuoti sakai (tapę gintaru) atnešti į Sembos pusiasalyje buvusios upės deltą, kur susidarė Palvininkų gintaro telkinys. Vėlyvajame oligocene Semboje atsirado gėlas kontinentinis baseinas, kuriame susiklostė Naujakuršių svitos nuosėdos. Rytprūsių paleogeno sistemą XIX a.–XX a. pradžioje tyrė Karaliaučiaus universiteto mokslininkai O. Heeras, Gottliebas Berendtas, Karlas Alfredas Jentzschas, O. Linstowas, Ernstas Gustavas Zaddachas. Mažosios Lietuvos paleogeną tyrė Vilniaus universiteto profesorius J. Dalinkevičius, Geologijos instituto mokslininkai A. Vienožinskienė, V. Baltakis, Algimantas Grigelis, Vladas Katinas.

Algimantas Grigelis