Palvininkų gintaro kasykla

Palviniñkų giñtaro kasyklà. Sembos pusiasalio pakrantėse dar XVI a. pradėtas kasinėti gintaras. XVIII a. nedideli gintaro kasybos karjerai šiaurinėje pakrantėje buvo prie Vangių, Sasavos, Rūsių, Varnikų, Kuršelių, o vakarinėje – upelių griovose prie Tirškaimio ir tarp Palvininkų–Kraštupėlių. Karjerai buvo nedideli, dažnai užgriūdavo, apie 1867 galutinai sunyko. 1875 Palvininkų pietvakarinėje dalyje įrengta I šachta (vok. Grube Henrietta). Iki 1883 nustatytas ir ištirtas gintaro turtingas 154,6 ha ploto pajūrio ruožas tarp Palvininkų ir Ūbininkų. Jame įrengta II šachta (vok. Grube Anna) veikė iki 1922. Kasinių sistemą sudarė magistralinės štolnės, nuo kurių į abi puses kas 2,5–3 m ėjo 1,8 m aukščio ir 1,85 m pločio štrekai, sutvirtinti medžio rąstais. Gintarą kasė rankiniu būdu, 2 m storio mėlynosios žemės (vok. blaue Erde) sluoksnyje. Iškastą gintaringą uolieną išveždavo arklių traukiamais vagonėliais į sodrinimo estakadą, kur gintarą išplaudavo brandspoitais. Prie Annos šachtos įsikūrė gintaro apdirbimo įmonė, priklausiusi Stantien & Becker firmai. Abiejų šachtų metinė produkcija siekė 400 t gintaro. Ilgainiui ji ėmė mažėti, todėl 1912 pradėtas kasti atviras karjeras. 1922 atviras kasimo būdas visiškai pakeitė šachtinį. Senasis karjeras veikė iki 1970, vėliau užtvindytas ir naudotas žuvivaisai.

Vladas Katinas

Iliustracija: Gintaro kasimo karjere schema, XIX a. / Iš MLEA

Iliustracija: Gintaro rūšiavimas, XIX a. / Iš Martyno Purvino rinkinio

Iliustracija: Palvininkų gintaro kasykla – karjeras, 1930 / Iš Martyno Purvino rinkinio

Iliustracija: Karjere iškastas gintaras traukinėliu vežamas į plovyklą / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)

Iliustracija: Gintaro rūšiavimo ir apdorojimo fabrikas, 1944 / Iš Herderio instituto fotoarchyvo (Herder-Institut e. V. Bildarchiv)