pakamorė

pakamõrė, XVI–XVIII a. dvaro prievaizdas, vyresnybės įsakymų skelbėjas raštu ar žodžiu. Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas jo pareigas prilygino žemesniajam policininkui. Žodis pakamorė vartotas Jono Bretkūno Biblijos vertime (Ir imtale ant iu Pakamores, kurie ios sunkiomis skarbomis spaustų...). Kristijono Donelaičio Metuose pakamorė minėtas keletą kartų, pvz.: (…) vakmistras atsibastė, / ir šaltyšiams į Karaliaučių paliepė rengtis, / Tuo pilvots Kurpiūns, vyriausias jų pakamorė, / Vakmistrui pasikloniodams kepurę nuvožė. Lenkijos–Lietuvos valstybėje pakamario pareigos buvo kur kas aukštesnės nei pakamorės ir sietos su teismais. Prūsijoje tokios pareigos oficialiai buvo t. p. aukštesnės ir sietos su finansų tvarkymu. G. H. F. Nesselmanno, Ludwigo Louiso Passargės, Hermanno Buddensiego atliktuose K. Donelaičio poemos vertimuose į vokiečių kalbą pakamorė vadintas Kämmerer. Ingė Lukšaitė žodį pakamorė kildino iš vokiečių Packmohr, reiškusio pasiuntinį (vok. Landbote). Martynas Liudvikas Rėza šį žodį kildino iš vok. Pakkammerbote. Panašiai pakamorė vartotas ir Jono Bretkūno raštuose.

L: Nesselmann G. H. S. Thesaurus lingue prussicae. Lukšaitė I. Prūsijos įdomybių santrauka // Pretorijus M. Prūsijos įdomybės…

Jurgis Mališauskas