miškų ūkis

mišk kis. Senovinis miškų ūkis pertvarkytas XVIII a. krašto reformų metu. 1793 Gumbinės karo ir domenų rūmai valdė Barannen girininkiją prie Luko ir 17 miškų valdybų (vok. Forstamt): Užupėnų (būstinė tarp Gumbinės ir Įsruties; valdė Keggau, Tarpupio ir Šilininkų girias), Pabalių (valdė Briedlaukio, Dručlaukių, Lolydimų ir Pabalių girias), Užbalių (būstinė Gumbinėje; valdė Builynų, Dinglaukių, Paklydimų girias), Čiulkinių (valdė Draučių, Čiulkinių, Vyčėnų girias), Barkių (valdė Barkių, Lenkučių, Jakūnaukių, Žybalių girias), Bodšvinkių (valdė Daugio ir kitas girias), Šnekės (valdė Šnekės, Heinrichswaldės, Rablenkių girias), Ibenhorsto (valdė Kulynų, Ridžių, Šilokarčemos, Lapynų, Alkos, Gurgždžių, Medžioklės, Leputės, Žardės, Ventainės ir Mėlynės, Viršupio, Aukštumalos, Rupkalvių ir kitas. girias), Astraviškių (valdė Astraviškių ir Hunderthufen girias), Rogonų (valdė Mozūrijos girias), Trapėnų (valdė girias abipus Nemuno: Palankio, Kerotės, Rudbalių, Juknaičių, Balos, Lazdėnų, Giraitės, Vilkeniškių, Kadagynės, Reštebalę ir Užpendubius, Meškiniškius ir Gardamą, Giledaržą ir Klampiąją, Pusšilę, Buchtą, Klevekalvę, Klapių Šilį, Purvabalę ir Pagirnaitį, Girnaitį, Kaskalnį ir Ditbalį, Pašilupę ir Spundelį, Angliašilį), Netynų (valdė Ališkėnų ir Netynų girias), Šorelių (valdė Pušynę, Versmininkų ir kitas girias), Kalvelių (valdė Šilio, Skrebgirio, Narkiškės ir kitas girias), Nasau (valdė Romintos, Juodupėnų, Grigališkių girias), Varnių (tarp Romintos ir Geldapės). XVIII a. dar minėtos Dinkių, Kliošių, Seirijų, Tauragės, Krutinos, Unguros ir kitų miškų valdybos. Jų dideli plotai dar skirstyti į vyriausiąsias girininkijas (urėdijas), medžioklijas ir kita, kur dirbo keli šimtai miškų ūkio tarnautojų. Krašto miškų ūkis vėl pertvarkytas XIX a. pradžioje, pradėjus dideles reformas (baudžiavos panaikinimą, valstybinių miškų išpardavimą ir kita). 1808 XII 17 ir XII 27 priimti nutarimai apie miškų ūkio pertvarką. XIX a. viduryje Gumbinės apygardos valstybinių miškų rajonai (vok. Staatsforstreviere) valdė: Barkių – 8053 ha miško su 653 000 kietmetrių medienos išteklių, Stališkių – 5059 su 118 000, Nasau – 12 073 su 678 000, Varnių – 8162 su 775 000, Briedlaukių – 4177 su 120 000, Astraviškių – 11 570 su 448 000, Čiulkinių – 10 777 su 545 000, Padruojų – 7769 su 326 000, Barannen – 5147 su 13 000, Rothebude – 8857 su 599 000, Šnekės – 14 207 su 95 000, Vežkalių – 4711 su 226 000, Šorelių – 11 816 su 210 000, Trapėnų – 12 617 su 187 000, Ibenhorsto – 13 832 su 10 000. Iš viso tuomet priskaičiuota per 5 mln. kietmetrių medienos išteklių. Skurdžiausiais buvo pelkėti Nemuno deltos miškai (Ibenhorsto, Šnekės), kur aptikta mažiausiai padarinės medienos. Žalą miškų ūkiui darė gaisrai, kenkėjų antplūdžiai, rinkos konjunktūra (skatinusi miškų kirtimą), valstybės politika (vidinės kolonizacijos, nausėdijų kūrimo iškertamose giriose skatinimas). XX a. pradžioje Rytprūsių miškingumas tesiekė 17,7% (o visos Vokietijos su jos kalnų miškais – 26,29%). Tada Rytprūsiai (ir Mažoji Lietuva) buvo virtę intensyvaus žemės ūkio ir tankaus apgyvendinimo kraštu su negausiais miškais – senųjų girių liekanomis. Daugiau miškų (240 029 ha – 16,8% bendro ploto) buvo Karaliaučiaus apygardoje (su dideliais miškais Nemuno deltoje prie Kuršių marių), mažiausiai (160 295 ha – 14,7%) – Gumbinės apygardoje. Krašte vyravo spygliuočiai. Karaliaučiaus apygardoje tebuvo 33,5% lapuočių, o Gumbinės – 26,9%. Rytprūsiuose 51,3% miškų sudarė pušynai, o 25,4% – eglynai. Pagal medynų pobūdį Mažojoje Lietuvoje ir Tvankstoje skirti 3 plotai: mišrūs medynai Semboje ir Kuršių nerijoje, pelkėti miškai Kuršių marių rytiniame ir pietiniame (iki Priegliaus) pakraštyje, eglynų ir mišrių lapuočių plotai Skalvoje ir Nadruvoje. Krašte valstybiniai ir karališkieji miškai sudarė 62,9%, bendruomenių ir kiti – 4,8%, privatūs – 32,3% visų miškų. 1911 Karaliaučiaus apygardoje iškirsta 413 774 kietmetrių padarinės medienos, o Gumbinės – 374 156. Malkų tada iškirsta atitinkamai 309 925 ir 370 200 kietmetrių. XX a. pradžioje Rytprūsių miškai suskirstyti į 3 miškų apygardas (vok. Regierungsforstamt): Karaliaučiaus, Gumbinės ir Alenšteino. Kiekviena jų skirstyta į vyriausiąsias girininkijas (urėdijas; vok. Oberforstmeisterbezirk): Wormditto, Frišingo, Karaliaučiaus ir Labguvos (Karaliaučiaus apygardoje); Įsruties, Tilžės ir Barkių (Gumbinės apygardoje). Šios skirstytos į miškų valdybas (vok. Forstamt). Pvz., Labguvos urėdijoje buvo 7 miškų valdybos: Alt-Sternbergo, Druskių, Mažųjų Naujokų, Gertlaukių, Graudų (Papušynų), Leipių, Neu-Sternbergo, Pfeilės. Prieš 1945 miškai suskirstyti į miškų inspekcijas (vok. Forstinspektion) bei valstybinius medžioklės plotus (vok. Staatsjagdrevier). Tada Gumbinei priklausė Klaipėdos, Lazdynų bei Įsruties miškų inspekcijos. Šios skirstytos į miškų valdybas (vok. Forstamt): Kliošių, Norkaičių, Dinkių, Viešvilės, Smalininkų, Trapėnų, Lubėnų (Klaipėdos inspekcijoje); Šnekės, Šorelių, Užbalių, Lieplaukių, Wilhelmsbrucho (Lazdynų inspekcijoje); Briedlaukių, Kaušių, Astraviškių, Ąžuolinės, Kranichbrucho, Čiulkinių (Įsruties inspekcijoje). Barkių miškų inspekcijoje buvo 3 miškų valdybos: Barkių, Rothebudės ir Heydtwaldės. Elchwaldo valstybiniame medžioklės plote (su centru Pfeilėje) buvo 2 miškų valdybos: Tovelininkuose ir Ibenhorste. Romintos valstybiniame medžioklės plote buvo 4 miškų valdybos: Romintoje, Varniuose, Žydkiemyje ir Našavoje. Krašto miškų ūkis garsėjo savo tvarka, griežta miškų priežiūra bei jų tausojimu. Po 1944 miškų ūkio sistema sunaikinta, miškai apleisti ir niokoti. Buvusių tvarkingų miškų su keliais ir sausinimo grioviais vietoje susidarė neįžengiami brūzgynai.

Dar skaitykite: girininkija, medienos prekyba.

L: Höhn O. Der ostpreussische Holzhandel nach dem Kriege. Jena, 1925; Müller H. Grundlagen der Forstwissenschaft im sogen. "Pr. Litauen" am Anfang des 20. Jahrhunderts. Neudamm, 1928; Eschment D. u. a. Wald und Forstwissenschaft in Ostpreußen. Niedersachsen, 1994.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Akmeninis ženklas miško kvartalo linijų sankirtoje Juravos miškuose, 2002

Iliustracija: Lieptas per upelį Labguvos girioje, iki 1944 / Iš MLEA

Iliustracija: Labguvos girios masyve kasamas priešgaisrinis griovys, iki 1944 / Iš MLEA