medienos prekyba XX a. pradžioje.
medenos prekýba XX a. pradžioje. Iki Pirmojo pasaulinio karo Rytprūsiuose buvo perparduodami didžiuliai kiekiai medienos, atgabentos iš Nemuno baseino (Didžiosios Lietuvos ir Gudijos). Taip 1912 į Karaliaučių atvežta 1 001 142 m3 spygliuočių medienos, 126 969 – lapuočių, 278 164 – pjautos, 668 057 – ruošinių celiuliozei gaminti. 1923 Tilžę pasiekė jau tik 147 874 m3 spygliuočių medienos, 36 530 – lapuočių, 587 – pjautos, 3025 – ruošinių celiuliozei gaminti. 1912 į Karaliaučių atvežta 688 743 t medienos dirbinių, baldų bei malkų; 618 307 t statybinės medienos. Tada iš Karaliaučiaus išvežta 265 908 t medienos dirbinių, baldų bei malkų (iš jų 184 011 t jūros keliais); 256 900 t statybinės medienos (iš jų 168 662 t jūros keliais). 1912 iš Klaipėdos išgabenta 607 871 m3 medienos. Anuometinėje Vokietijoje 52,8% apvalios medienos (rąstų) sunaudota statyboms; 16,2% – kalnakasybai; 14,6% – popieriaus gamybai, 12,9% – medienos dirbiniams; 2,3% – geležinkelių pabėgiams; 1,2% – stiebams. 1907 Rytprūsiuose medienos prekyba užsiėmė 122 pagrindinės ir 59 pagalbinės įmonės, jose dirbo 1201 žmonių. Prekyba sieta su sparčiai augusiu lentpjūvių verslu (1900 Rytprūsiuose veikė 144 įmonės, turinčios 216 įrenginių, o 1923 – jau 387 įmonės – 439 įrenginius). Su medienos verslu krašte buvo susieti keliolika tūkstančių žmonių (nuo gabentojų iki pirklių). Buvo išplėtota sudėtinga medienos prekybos sistema. Vieni pirkdavo stačią (dar neiškirstą) mišką, kiti – rąstus bei medienos dirbinius. Veikė įvairios organizacijos, reglamentuojamos valdžios nuostatų. Atvežant bei išvežant medieną vykdytos muitinės procedūros, kontroliuota veikla. Viską sujaukė Pirmasis pasaulinis karas. 1919–1923 m. tesiekė 16,4% prieškario lygio. Kito ir medienos prekybos srautai. 1913 į Klaipėdą patekdavo 38,6% Nemunu plukdytos medienos, į Karaliaučių – 31,8%, į Tilžę – 29,6%. Pokariu į Klaipėdą patekdavo vis mažiau medienos, 1922 mediena ten visai nebetiekta, 1923 ten nukeliavo tik 50 000 m3 medienos. Pasikeitė ir medienos importo į Rytprūsius keliai. Pvz., 1911–1913 Nemunu atplukdyta 2 035 816 m3 medienos, dar 98 065 – gabenta sausumos keliais, 23 915 – jūra. 1920–23 atgabenta Nemunu 48 157, sausuma – 632 887, jūra – 141 250 m3 medienos. Taip pakito ir medienos prekybos kryptys palyginti su prieškariu. Nemunu atplukdyta tik apie 1/5 to kiekio. Pakito ir atskirų medienos rūšių įvežimas ir prekyba jomis. Pvz., statybinės ir panašios medienos 1911–1913 Nemunu atplukdyta 1 460 670 m3, sausuma atvežta 85 515, jūra – 23 915. 1920–1923 vežta atitinkamai 48 157, 300 827 ir 152 239 m3 tokios medienos. Iš Rytprūsių 1911–1913 išgabenta 1 662 609 m3 medienos (iš jų 355 270 m3 per Karaliaučių, o 562 299 – per Klaipėdą). 1920–1923 išgabenta 1 018 732 m3 medienos (per Karaliaučių tik 134 535 m3, Klaipėda visai nebeskaičiuota). Tie pokyčiai paveikė daugelį medienos prekybos įmonių. Pasikeitė ir bendras medienos prekybos balansas. Pvz., 1911–1913 į Rytprūsius atgabenta 2 157 796 m3 medienos, išgabenta 1 662 609. 1920–1923 atgabenta tik 822 294, išgabenta 1 018 732 m3 medienos. Tad prieškariu daug atvežtinės medienos sunaudota pačiame krašte, pokariu Rytprūsių buvusį reeksportą (tranzitinę medienos prekybą) pakeitė kertamų šio krašto miškų eksportas. Rytprūsių mediena parduota Saksonijos ir Vidurinės Vokietijos baldų fabrikams, Silezijos ir Reino–Westfalijos geležinkeliams bei kasykloms ir kitiems. Tad krašto medienos prekyba buvo europinės reikšmės dalykas, jos klestėjimas bei vėlesnis nuosmukis lėmė daugelio gyvenviečių raidą Mažojoje Lietuvoje, krašto žmonių likimus.
L: Höhn O. Der ostpreußische Holzhandel nach dem Kriege. Jena, 1925.
Martynas Purvinas