Mielkiemio parapija

Miẽlkiemio parãpija. Sudaryta 1692 iš Tolminkiemio, Žydkiemio, Pilupėnų ir Enciūnų parapijoms artimesnių sodžių. Pamaldos laikyti pradėtos privačiuose namuose, bažnyčia pastatyta 1705 ar 1706. Ji buvo ovalinio plano, 30 m ilgio ir 13,8 m pločio, sumūryta iš akmenų bei plytų, turėjo 30 m aukščio bokštą. Jame pakabinti 2 vario varpai gausdami aiškinę parapijos pavadinimą; Mielas kiemas ir laukeliai! Mielas kiemas ir laukeliai! Langai suprojektuoti stačiakampiai, vidaus perdengimai mediniai. Suvienytą altorių-sakyklą laikė meniškai dabintos korintiškos kolonos; šonuose įrengti talpūs kūrai. Kunigavo kūrybingi lietuviškos raštijos darbuotojai: Johannas Behrendtas (1692–1708), Jurgis Frydrichas Pušys (Pusch; 1711–1717), Georgas Adamas Meisneris (1718–1725), net 3 Mielckės (Milkės, Milkai) – Petras Gotlybas Milkus (1736–1753), T. G. Mielcke (1753–1755), Danielius Frydrichas Milkus (1776–1788). 1709–1711 maro ištuštintuose sodžiuose XVIII a. I pusėje apsigyveno daug vokiečių kolonistų, lietuvių skaičius vis mažėjo: 1848 iš 5486 bendruomenės narių jų užrašyta 1050 (19,1%), 1870 jau tik 500 (7,8%), 1878 – 150 (2,3%), 1897 – 54 (0,9%), 1912 iš 4070 parapijiečių vos 30 (0,7%). Pamaldos lietuvių kalba tuokart laikytos 4 kartus per metus (po Pirmojo pasaulinio karo iki 1921 – 3 kartus). Netrukus ir tų atsisakyta. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia paversta sandėliu.

Albertas Juška

Iliustracija: Mielkiemio bažnyčios liekanos, 2002

Iliustracija: Mielkiemio bažnyčios interjeras, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3