mažlietuvių politinės pažiūros

mãžlietuvių poltinės pãžiūros. Krašto senieji gyventojai į politiką labiau įsitraukė XIX amžiuje. Jie dalyvavo ir 1848 politinėse manifestacijose Prūsijoje. Jų dėka priimta Konstitucija, pradėjo darbą Prūsijos landtagas (Karalijos seimas). Jo darbe 1848 V 9XI 16 dalyvavo ūkininkas Mikelis Kintas ir šaltyšius Meižis. Tilžėje ir Klaipėdoje steigtos įvairios organizacijos ir draugijos. Aktyviai veikti pradėjo politinės partijos. Mažlietuviai (pvz., kunigas profesorius Kuršaitis) gal dažniau palaikė konservatorių partiją, atstovavusią karaliaus valdžiai (teigta, kad nevalia Karaliaus širdį apsmūtnyti). Per 1879 landtago rinkimus mažlietuviai net buvo įkūrę Karaliaus viernąją partiją. Tačiau dalis mažlietuvių balsuodavo ir už valndūmių (laisvamanių arba liberalų) partiją, žadėjusią pasirūpinti jų teisėmis. 1861 pradžioje ši partija turėjo daugumą landtage, tačiau nesutarė dėl vidaus politikos. Tada jos kairysis sparnas išstojo iš partijos frakcijos ir įkūrė parlamentinę draugiją. Joje daugumą sudarė lietuviškose apskrityse išrinkti liberalai, todėl draugija pavadinta Jung Litauen. Per rinkimus mažlietuviai balsuodavo už tuos kandidatus, kurie pasižadėdavo ginti jų tautinius interesus. 1871 sukūrus Vokietijos imperiją, politiniame gyvenime vyravę vokiečiai labiau rūpinosi germanizacija. Naujas tarpsnis prasidėjo 1890 įsteigus Lietuwiszkos konserwatywu draugystės komitetą, o 1892 – Lietuviškas skyrimo (rinkimo) draugijas. Jose būta nesutarimų bei skaldymosi (ne tik mažlietuvių politinių trūkumų, bet ir demokratijos apraiškų), ypač dėl rinkimų koalicijų su vokiečių partijomis. Mažlietuviai sekė politinius įvykius Didžiojoje Lietuvoje (pvz., padėjo knygnešiams lietuviškos spaudos draudimo metais; 1905 į Didįjį Vilniaus seimą delegavo atstovą Joną Vanagaitį). Mažlietuvių politinę veiklą iš esmės pakito per Pirmąjį pasaulinį karą. 1917 Lietuvių seime Petrapilyje Martynas Jankus pabrėžė mažlietuvių nuostatą jungtis prie būsimos nepriklausomos Lietuvos valstybės. 1918 Mažosios Lietuvos tautinė taryba priėmė Tilžės aktą apie prisiglaudimą prie Didžiosios Lietuvos. Po Antrojo pasaulinio karo išeivijoje veikusios mažlietuvių organizacijos reikalavo atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę, o prie jos prijungti Mažąją Lietuvą. Dažniausiai veikta Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) sudėtyje. Dabar mažlietuvių politinė veikla daugiau reiškiasi JAV ir Kanadoje.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Iliustracija: „Žiedo“ draugijos įsteigėjai Griežpelkiuose, antros eilės viduryje – Jonas Vanagaitis, 1912 / Iš Gedimino Šimkaus rinkinio