Lietuvos Respublikos kariuomenė Klaipėdoje 1923–1939

Lietuvõs Respùblikos kariúomenė Klapėdoje 1923–1939. Lietuvos Respublikos kariai dalyvavo Klaipėdos krašto sukilime. 1923 III 1 į Klaipėdą įvestas Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio (7-asis) pulkas. Jis dislokuotas buvusiose Vokietijos kareivinėse ir Macikų dvare prie Šilutės. 1930 IV 7 klaipėdiškiams jaunuoliams įvesta karinė prievolė Lietuvos kariuomenėje. Lietuvos karinės įgulos Klaipėdos krašte dalyvavo valstybės šventėse, užsiėmė ir klaipėdiškių švietimu skatinant lietuvybę. Tuo rūpinosi švietimo karininkas Petras Jakštas, rengęs ekskursijas ir kita. 7-ajam pulkui vadovavo majoras V. Rėklaitis, pulkininkai J. Čaplikas (1941 sušaudytas bolševikų), Pr. Kaunas, P. Genys. Paskutinis pulko vadas A. Breimelis 1950 mirė sovietų lageriuose. Po nacių invazijos 1939 kovo mėn. Lietuvos kariuomenė pasitraukė iš Klaipėdos krašto.

L: Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas. 1923–1939. V., 1992; Lietuvos gyventojų genocidas. T. l. 1939–41. V., 1998; P. Jakšto prisiminimai (užrašė V. Pupšys 1986–87).

Vladas Pupšys

Iliustracija: LR kariai, užrašas kitoje nuotraukos pusėje: „Atminčiai! Broliui Feliksui iš kovos užėmus Klaipėdą. Tavo brolis būrininkas A. E. 1923 I 15, Klaipėda“ / lš Dionizo Varkalio rinkinio

Iliustracija: LR artileristai Klaipėdos kareivinėse, vienas iš jų – nuotraukos savininkas P. Mažeikis, 1938 / lš Dionizo Varkalio rinkinio

Iliustracija: Žemaičių kunigaikščio Butigeidžio 7-ojo pėstininkų pulko vadas pulkininkas P. Genys, 1928 / lš Dionizo Varkalio rinkinio

Iliustracija: LR kariai prie Klaipėdos Baltojo švyturio – šiaurinio molo, 1933 / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Iliustracija: Klaipėdos krašto sukilėliai iš Rumpiškės, 1923 / Iš Šilutės muziejaus fondo