Lietuvių bankas

Lietùvių bánkas, Tautinis lietuvių bankas, įsteigtas Klaipėdoje 1919 IX 20. Prie Lietuvių banko steigimo daug prisidėjo Jokūbas Pėteraitis – jis perleido nuosavą mūrinį namą. 1922 Lietuvių bankas reorganizuotas į akcinį, pavadintas Tautiniu lietuvių banku. Turėjo 0,3 mln. Lt kapitalą, veiklos kryptis – kredituoti žemės ūkį, amatus, prekybą. Veiklos pradžioje daugiausia teikė paskolas ūkininkams, vėliau (padidėjus kredito ištekliams) – ir pirkliams bei amatininkams. Rėmė „Ryto“ spaustuvės įsteigimą, buvo vienas didžiųjų jos akcininkų. Lietuvių bankui vadovavo krašto visuomenės veikėjas Gustavas Juozupaitis, priežiūros tarybos pirmininku rinktas Jokūbas Stiklorius, pavaduotoju Endrius Borchertas. Buvo įsteigta Pagėgių, Priekulės, Šilutės, Katyčių banko skyriai, Smalininkų ir Vilkyškių agentūros bei pinigų keitimo kasa Panemunėje. 1931 smarkiai pultas indėlininkų. Praradęs 0,4 mln. Lt indėlių buvo priverstas nutraukti paskolų teikimą, kreipėsi pagalbos į Lietuvos vyriausybę. Tuomet Lietuvos bankas palankiomis sąlygomis nusipirko Lietuvių banko Pagėgių skyriaus pastatą. Tai mažai tepadėjo, nes buvo prarasti klientai, mažėjo apyvarta, pelnas. Vadovams vėl teko ieškoti paramos Didžiojoje Lietuvoje. 1939 pavasarį susitarta su Žemės banku, kad šis nupirktų papildomą akcijų emisiją. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą šis susitarimas neįgyvendintas, Lietuvių bankas buvo priverstas užsidaryti.

Dar skaitykite bankininkystė.

Vladas Terleckas

Iliustracija: Buvęs Tautinio lietuvių banko pastatas Pagėgiuose, 2003