Mažosios Lietuvos
enciklopedija

lietuviškų knygų katalogai

informaciniai arba reklaminiai bibliotekų knygų leidybos ir (arba) knygų prekybos leidiniai.

lietùviškų knỹgų katalògai, informaciniai arba reklaminiai bibliotekų knygų leidybos ir (arba) knygų prekybos leidiniai. Kataliogas lietuviškų knygų su gotiškomis litaromis (1900) – pirmasis Mažosios Lietuvos lietuviškų leidinių katalogas. Sudarė Marta Zauniūtė, redaktorius Jonas Vanagaitis, Jame suregistruotos 154 Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos ir 22 periodiniai leidiniai, paruošti siųsti į tarptautinę Paryžiaus parodą. Aprašai kataloge sugrupuoti pagal skyrius chronologiniu principu, apima laikotarpį nuo 1761 iki 1900 pradžios. Į šį katalogą pateko tik 9,3% visų per šį laikotarpį išleistų lietuviškų knygų. Kitą, išsamesnį, lietuviškų knygų katalogą Prūsų lietuvių raštija (1913) paruošė Ansas Bruožis, suregistravęs apie 800 knygų, išleistų nuo XVI a. vidurio iki 1913. Aprašai padalyti į skyrius ir poskyrius, klasifikuojama pagal tematiką ir paskirtį. 1912 išėjo Albino Rimkos jaunimui rekomenduojamos literatūros rodyklė Švieskimės ir švieskime!

Pirmąjį bibliotekų katalogą 1892 išleido Lietuvių literatūros draugija. Jame – turėtų 494 spaudinių ir rankraščių aprašai daugiau nei 10 kalbų, tarp jų ir lietuvių. 1913 pasirodė Prūsų Lietuvos lietuviškų draugijų „Santaros“ knygų katalogas ir Katalogas išžyčyjamų knygų „Sandoros“ knygyno Klaipėdoje. Iš viso žinomi 4 bibliotekų katalogai. Labiausiai palitę knygų prekybos katalogai. Juos leido beveik visi žymesni knygynai ir spaustuvės, sudarydavo dažniausiai patys šių įstaigų savininkai. Iki Pirmojo pasaulinio karo Mažojoje Lietuvoje išleistas 21 toks katalogas. Pirmasis – 1890–1891 Tilžėje pasirodęs Juozo Angrabaičio sudarytas Katalogas lietuviškų ir žemaitiškų katalikiškų maldaknygių ir istoriškų knygelių. Knygų prekybos katalogai buvo leidžiami nuolat. Po vieną pasirodydavo beveik kasmet, o 1895, 1898, 1903, 1906 – po 2, 1902 – net 3 leidinius. Paskutinis šio laikotarpio katalogas išėjo 1911. Po Mažosios Lietuvos padalijimo 1929–1931 išėjo Klaipėdos „Ryto“ bendrovės knygyno 3 katalogai. Tai vienintelės Klaipėdos krašte spausdintos knygos – bibliografinės rodyklės lietuvių kalba. Knygų prekybos katalogai spausdinti atsižvelgiant į klientų kultūrinę orientaciją ir raidynų vartojimo tradicijas – lotyniškomis (skirti Didžiajai Lietuvai) ir gotišku (Mažajai Lietuvai) raidėmis. Juos dažniausiai sudarydavo 2 dalys: žinios apie knygų įsigijimo sąlygas (ne visuose leidimuose) ir bibliografinis sąrašas. Bibliografiniai aprašai sugrupuoti į skyrius pagal knygų turinį, vėliau – ir pagal dalykus. Prekybos katalogų apimtis labai skirtinga: mažiausiame kataloge (Viliaus Kalvaičio) užregistruota 16, M. Zauniūtės – 542, Ryto bendrovės knygyno – 1409 spaudiniai. Mažosios Lietuvos lietuviškų knygų katalogai reikšmingi tuo, kad fiksavo išleistus ir rengiamus leisti lietuviškus spaudinius, populiarino knygas, atliko kultūros ugdymo funkciją.

L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996.