Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Lidija Bajoraitė

XX a. Mažosios Lietuvos kultūros veikėja, tautosakos pateikėja.

Bajoráitė Lidija (1890 XI 26 Balandžiuose, Žilių valsčiuje, Ragainės apskrityje 1990 VII 16 Kaune), Mažosios Lietuvos kultūros veikėja, tautosakos pateikėja. Su broliu Frydrichu Bajoraičiu ir seserimi Emilija, dalyvavusiais Vydūno giedotojų veikloje, lankydavosi Vydūno šeimoje. Dalyvavo Tilžės lietuvių Giedotojų draugijos, Lietuvių keliaujančio knygyno veikloje. Apie 1911 persikėlusi į Klaipėdą, organizavo lietuvių dainų ir scenos mėgėjų draugiją, dirbo laikraščio Prūsų lietuvių balsas redakcijoje, „Aukuro“ draugijos knygyne, lietuvių pirklių draugijoje, Klaipėdos uosto direkcijoje. Buvo Klaipėdos lietuvių moterų draugijos valdybos kasininkė. Kai Vokietija 1939 III okupavo Klaipėdos kraštą, persikėlė į Kauną. 1944 pasitraukė j Vokietiją. Po Antrojo pasaulinio karo grįžo į Klaipėdą, tikėjosi atgauti tėvų namus, bet sovietų valdžios buvo ištremta į Krasnojarsko kraštą Sibire. Grįžusi iki mirties gyveno Kaune su broliu Endriumi Bajoru. Tautosakos rinkėja Marta Juškaitė 1980–1987 Kaune užrašė Bajoraitės atsiminimus ir 415 Mažosios Lietuvos tautosakos kūrinių. Pluoštas Bajoraitės atsiminimų ir apie 150 smulkiosios tautosakos tekstų paskelbta knygoje Lietuvininkų žodis (1995).

Marta Juškaitė

Iliustracija: Lidija Bajoraitė