Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Laukiškos parapija

Evangelikų Liuteronų Bažnyčios administracinis teritorinis vienetas su centru Laukiškoje ir jo bendruomenė.

Laũkiškos parãpija. Pirmieji maldos namai (koplyčia) įkurdinti XIV a. viduryje. Koplyčiai apirus, kaimynystėje pastatoma kita – erdvesnė, patogesnė. Toji turėjo net nedidelį bokštelį. 1607 šiems maldos namams pripažįstamas bažnyčios statusas. 1807 (ar 1809–1812) iš lauko akmenų pastatoma trečioji Laukiškos parapijos bažnyčia. Atnaujinta 1858 ji išliko iki mūsų dienų. Patraukė dėmesį jos masyvus, kaimo stalių suręstas kvadratinis dviejų „aukštų“ bokštas, storos, tinkuotos sienos, sodietiški langai. Viduje stovėjo krikšto stovas su 1668 įrašu; bažnytinės knygos čia vestos nuo 1769. Įvairiu laiku šioje bažnyčioje pamokslavo iškilūs Mažosios Lietuvos kunigai, lietuvių raštijos darbuotojai: apie 1555–1563 Augustinas Jomantas, 1579–1607 Danielius Gaidys, 1641–1646 Jonas Partatius. Pastarojo, taip pat 2 jo įpėdinių – Christopho Grubės (kunigavo 1646–1652) ir Johanno Melchioro Beilsteino (1653–1676) žmona buvo Simono Dacho apdainuotoji Anikė iš Taravos (Anna Neandert). Vėliau, 1691–1710, čia kunigavo ir jos sūnus Johannas Albrechtas Beilsteinas. Apie 1816–1819 prie bažnyčios veikusioje mokykloje precentoriavo lietuvių liaudies dainų rinkėjas Zigfrydas Gustavas Ostermeyeris. 1848 iš 8779 parapijos narių 3783 (arba 43 %) laikė save lietuvininkais. 1878 tokių buvo 22,5 %, 1902 – 16,6 %. Pamaldos lietuvių kalba laikytos iki 1924. Tuokart į jas ateidavo 30–50 vyresnio amžiaus žmonių. Lietuviškų konfirmacijos apeigų atsisakyta 1874. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia nesugriauta. Naujieji Laukiškos gyventojai, nugriovę bokštą, užmūriję langus ir kita, joje įrengė kultūros namus.

Albertas Juška

Iliustracija: Laukiškos parapijos bažnyčia, iki 1944 / Iš Hubatsch W. knygos „Geschichte der evangelischen Kirche Ostpreussens“ Bd. 1-3. Göttingen, 1968